Jei galvojate apie priedangos įsirengimą, Lietuvos architektų rūmai siūlo savo pagalbą. Rūmai parengė rekomendacijas dėl priedangų – padidinto saugumo patalpų – įrengimo įvairios paskirties pastatuose ekstremalių situacijų, karo atvejams.
Nemokamai viešai platinamame leidinyje pateiktas veiksmų planas, apie ką iš anksto turėtų pagalvoti gyventojai ir organizacijos. Rekomendacijos skirtos visiems gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, įmonėms, bendruomenėms, savivaldybių ir valstybės įstaigoms. Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas penktadienį spaudos konferencijos metu sakė, kad nors pernai metų pabaigoje paskelbtame reglamente numatyta, jog priedangos turės būti numatytos statant naujus ar renovuojant senus didesnius visuomeninius statinius ir aukštesnius daugiabučius, jos atsiras tik po penkerių ar septynerių metų.
Architektų rūmų iniciatyva skirta tam, jog gyventojai, valstybės institucijos ir verslas patarimais galėtų pasinaudoti jau dabar, patys įsirengdami priedangas.
„Mes padarėme tokį dokumentą, kurį gali perskaityti bet kas“, – sakė jis.
A. Pliučas pažymėjo, kad rekomendacijos svarbios ir dėl to, kad mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra nemažai žemesnių nei penkių aukštų gyvenamųjų pastatų, o jiems valstybės parengtas reglamentas dėl priedangų įrengimo netaikomas.
Šios rekomendacijos nuo penktadienio prieinamos visiems Architektų rūmų internetiniame puslapyje. „Rekomendacijų tikslas – parodyti žmonėms, kad kiekvienas gali pasirūpinti savo saugumu nelaukdamas, kol tai padarys valstybė“, – kalbėjo rekomendacijas ruošusios darbo grupės narys Tumas Mazūras.
Jis pabrėžė, kad darbo grupė pirmiausia siekė nubrėžti gaires, kaip galima įsirengti priedangas būtent ne naujai statomuose, o jau stovinčiuose pastatuose. Darbo grupės vadovo teigimu, Architektų rūmų nariai bus skatinami žmones konsultuoti, kaip pastatuose įsirengti priedangas. Taip pat ketinama organizuoti mokymus, į kuriuos bus kviečiami visi susidomėję.
„(Siekiama – BNS), kad ne tik kiekviename administraciniame pastate tai būtų, bet kad tai būtų galima įsirengti pas save namie, pas save bute, tiesiog pasirinkti patalpas, kur apšaudymo ar kitos ekstremalios situacijos metu būtum saugesnis, nei sėdėdamas kambaryje prie lango“, – kalbėjo T. Mazūras.
Darbo grupės vadovas tikisi, kad bus sukeltas „sniego gniūžtės“ efektas, kai priedangą įsirengus vienai namo bendrijai, pavyzdį iš jos paims ir kitos. „Rekomendacijos yra pirma kregždė, stengiamės apžvelgti visus įmanomus pastatų tipus, (...) pasižiūrėti, kur būtų galima įsirengti priedangas“, – sakė T. Mazūras. Anot jo, rengiant siūlymus, remtasi Ukrainos, Izraelio, Suomijos patirtimi. T. Mazūro teigimu, visų šių šalių skirtingos, kadangi jų saugos patalpos apsaugo nuo skirtingų grėsmių.
Siūlo apgalvoti išėjimus, kaupti atsargų
Kaip nurodė darbo grupės atstovas, pagrindinės rekomendacijos yra tokios, kad patalpa turi būti nelabai didelė, ją turi supti tvirtos sienos, geriausiai – mūrinės arba betoninės. Jis pažymėjo, kad gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad priedangą nuo langų skirtų kuo daugiau sienų. Pasak jo, įsirengiantys priedangas, turėtų atkreipti dėmesį, kaip galima patekti ir ištrūkti iš priedangos, taip pat pasirūpinti nedidelėmis atsargomis, pasiruošti baldų, akumuliatorių.
„Iš pradžių turi būti minimalus pasiruošimas, bet jį reikia nuolat plėsti, didinti, stiprinti. Įsirengėte saugią vietą bute – tada reikia žiūrėti, kokios dar galimybės. Gal yra galimybė įsirengti priedangą požeminiame parkinge, rūsyje“, – pasakojo T. Mazūras.
Leidinyje nagrinėjama, kaip priedangos turi būti įrengtos individualiame name, daugiabučiuose, administracinėse patalpose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose.
Architektų rūmų teigimu, pateikiama informacija leis iš anksto numatyti saugiausias erdves pastatuose ir jas paruošti tuo atveju, jei karo atveju kritinė Lietuvos infrastruktūra būtų atakuojama raketomis, dronais, apšaudomos artilerijos sistemomis.
Rekomendacijos parengtos skirtingo tipo pastatams. Leidinyje nagrinėjama, kaip priedangos turi būti įrengtos individualiame name, daugiabučiuose, administracinėse patalpose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose.
Pažymima, kad rekomendacijos naudingos ir kitų ekstremalių situacijų, tokių kaip didelės gamybinės avarijos, ekologinės katastrofos, atvejais.
Pateikiamos pagrindinės grėsmės, paaiškinama, kas sukelia sprogimus, kuro skiriasi granatų, artilerijos, dronų, raketų atakos poveikis.
Taip pat paaiškinama, kaip turi būti pasirenkama padidinto saugumo patalpos vieta, pateikiami siūlymai, kokie patalpų elementai, išplanavimas, įranga, sienų įrengimas, oro pratekėjimas būtini priedangai.
Architektų rūmai ketina rekomendacijas atnaujinti nuolat.
„Mes rekomendacijas įsivaizduojame kaip tęstinį projektą, (...) mes planuojame tą tęsinį“, – sakė T. Mazūras. Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.
Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija paskelbė priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektą.
