ScanpixBaltarusijai pradėjus krauti branduolinį kurą į Astravo atominę elektrinę, Lietuvos politikos formuotojai ir ekspertai pripažįsta, kad daugiau nei ketverius metus brandintos jėgainės elektros boikoto strategijoje dar lieka neišspręstų uždavinių.
Lietuva įstatymu yra paskelbusi, kad greta Lietuvos sienos išdygusi elektrinė yra nesaugi, ir žada nutraukti elektros importą iš Baltarusijos, vos tik Astravas pradės gaminti energiją.
Nuo 2016-ųjų pradžios Lietuvos Vyriausybė bandė įtikinti kaimynines šalis ir ES institucijas, kad elektra nepatektų į bendrą rinką, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyko.
Dideli lūkesčiai buvo sužadinti šiemet vasarį, kai po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis viešai paskelbė, jog ministrai artimiausiu metu pasirašys deklaraciją, įtvirtinančią bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms Latvijos Vyriausybė paskelbė, kad deklaracijos kol kas nepatvirtins ir mėgins ją pakeisti.
Naujas tekstas po kelių mėnesių sulaukė protestų Vilniuje – kompromisą pristatęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas birželio pradžioje sulaukė opozicinių konservatorių ir savo kolegos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kritikos, kad šis dokumentas atvertų kelią Astravo elektrai patekti į bendrą rinką per Latviją.
Siekiant apriboti Astravo elektrą, svarstoma sukurti elektros kilmės garantijų sistemą ir įvesti mokestį trečiųjų šalių elektrai, taip mažinant prekybą su Rusija ir Baltarusija.
Dėl strateginio tikslo sutarimas yra, tačiau skiriasi pozicijos dėl taktikos, kaip elgtis Latvijos atžvilgiu, jai nesutinkant tvirtai įsipareigoti nepriimti Astravo elektros.
Ž. Vaičiūnas sako, kad reikia aktyviai siekti susitarimo dėl naujų taisyklių, nes tik taip galima užsitikrinti bendrą poziciją. Tuo metu Užsienio reikalų ministerijoje yra manančių, kad nuo 2018 metų galiojančių taisyklių, pagal kurias prekyba su trečiosiomis šalimis galima tik per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, nereikia keisti. Anot kai kurių diplomatų, iniciatyvą reikia atiduoti latviams – tikėtina, kad būtent jie sulaužys taisykles, jei prekybai uždarius Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, latviai imtų prekiauti su Rusija, o tuo pačiu įsileistų ir Astravo elektrą.
Dabar energetikos ministras viešai deklaruoja tikįs, kad Vilniui ir Rygai susitarti padės Briuselis.
„Mes laukiame dar Europos Komisijos naujos teksto versijos, kad jinai atitiktų ir Lietuvos lūkesčius, nes mums esamas tekstas nebuvo priimtinas – jis kalbėjo būtent apie elektros nepirkimą iš trečiųjų šalių, bet natūralu, mums reikia dar stipresnės pozicijos. Visų detalių dar negaliu atskleisti“, – praėjusią savaitę kalbėjo ministras.
Lietuvoje galiojantis įstatymas numato galimybę panaikinti leidimą importuoti elektrą „iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė“, tačiau kai kurie teisininkai ir energetikai turi didelių abejonių, kaip tokia nuostata būtų įgyvendinama praktiškai.
Šių metų sausį įsigaliojo pernai gruodį Seimo priimti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlyti įstatymų pakeitimai, kuriais imamasi papildomų priemonių užkirsti kelią AE elektrinės elektros patekimui į Lietuvą.
Remiantis keturių įstatymų pakeitimais, pradėjus veikti Astravo AE, įmonės negaus leidimų importuoti jos elektrą, be to, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, bus stabdoma jo licencija.
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas buvo išreiškęs abejonių, ar pakeitimai suderinami su Europos Sąjungos teise ir rekomendavo juos suderinti su Europos Komisija.
Departamentas savo išvadoje tuomet teigė, kad nenurodomas praktinis priemonių įgyvendinimas, tai yra, kokie ribojimai galėtų būti taikomi, – dalinis ar absoliutus elektros prekybos ribojimas su ES valstybe nare, persiunčiančia tranzitu elektrą iš trečiosios šalies.
Ž. Vaičiūnas dabar taip pat užsimina apie „kraštutines priemones“, susijusias su alternatyviomis elektros prekybos platformomis, pavyzdžiui, Lenkijoje, bet jis nekonkretizavo, kas tai galėtų būti. Liepą ministras pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros ir dujų rinkose bei paragino kolegą lenkų ministrą atkreipti operatorės TGE dėmesį į šias abiejų šalių bendradarbiavimo galimybes.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad ligšiolinė Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikoje istorija teikia nedaug vilčių, kad kompromisą rasti pavyks.
„Mes matėme suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, kuris buvo keliamas kaip regioninis projektas, deja, jis nepavyko dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Lygiai taip pat matėme Visagino atominės elektrinės projektą, kurio irgi neparėmė Latvija su Estija. Tai to solidarumo tarp Baltijos šalių iš tikro trūksta ir tikėtis, kad jis bus dabar parodytas, sunku. Be abejo, visada reikia tikėtis geriausio“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Jo nuomone, boikotas galėtų užkirsti kelią Astravo jėgainės plėtrai.
„Labai tikėtis, kad pirmas blokas nebus paleistas, tikrai nebuvo pagrindo, tačiau reikia koncentruotis į tai, kad nebūtų paleisti kiti – antras, o po to trečias, ketvirtas blokai“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, jog svarbu, kad pati Lietuva pati žinotų, ko nori derybose.
„Yra ir teisinė problema, ką latviai ir estai sako: jūs galite uždrausti, nes jūs tokį įstatymą turite, mes taigi neturime tokio įstatymo, jūs turite mus suprasti taip pat. Kitaip sakant, turime ieškoti kompromiso ir susitarimo. Bet vėlgi, prieš tai turime turėti savo poziciją, kuri turi būti gal kiek radikalesnė nuo to, koks gali būti pasiektas susitarimas su latviais ir estais, bet turi būti vieninga“, – BNS sakė V. Poderys.
Astravo AE kontekste – jūrų uostų konkurencija
Latvijos energetikos ekspertas, Rygos technikos universiteto tyrėjas Reinis Aboltinis nemano, kad Latvija yra suinteresuota prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis, be to, elektros mainų mastas tarp Latvijos ir Rusijos ir netiesiogiai Baltarusijos pastaraisiais metais mažėjo.
„Asmeniškai vertinu situaciją kaip tokią, kurioje Latvijos valdžia suformulavo savo susirūpinimą dėl pakankamos elektros pasiūlos dviprasmišku ir galbūt šiek tiek nerangiu būdu. „Nord Pool“ regionas yra turtingas elektros gamybos pajėgumų, kurie gali užtikrinti elektros pasiūlą Baltijos šalims per esamas jungtis – „EstLink“, „NordBalt“, – BNS sakė R. Aboltinis.
Latvijos vyriausybė pernai rugpjūtį buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos siena. Tuometinis Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sakė suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo elektrinės saugumo, bet teigia, kad sprendimas dėl prekybos elektra su Rusija priimtas atsižvelgus į Latvijos interesus išvengti elektros trūkumo.
Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorė AST komentavo BNS, kad norima užtikrinti prekybos galimybes tarp Baltijos šalių ir Rusijos, o Latvijos Ekonomikos ministerija paprašiusi AST parengti pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką taip, kad prekybos pajėgumai būtų nustatyti ties Latvijos ir Rusijos siena, kai tik Lietuva sumažins prekybos pajėgumus iš Baltarusijos į Lietuvą iki 0 MW.
2019 metų rugsėjį Latvijos ir Estijos operatoriai – AST ir „Elering“ – „Nord Pool“ biržoje paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad jie parengė metodiką prekybai su Rusija.
„Litgrid“ savo ruožtu pateikė Latvijos ir Estijos operatoriams regioninę prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, taip pat konsultacijų kreipėsi į Europos Komisiją.
R. Aboltinis teigė įžvelgiantis vienintelę priežastį, dėl kurios Latvijos valdžia nėra linkusi į garsius viešus pareiškimus nutraukti elektros mainus su Baltarusija, – tai yra apsidraudimas dėl galimų pasekmių krovinių tranzitui per Latviją.
„Didžioji dalis krovinių tranzito į Latvijos uostus atvyksta iš Baltarusijos, ir jeigu Baltarusijoje bus priimti politiniai sprendimai, tranzito srautai gali būti nukreipti nuo Lietuvos ir Latvijos jūros uostų į Rusijos uostus Suomijos įlankoje. O tranzitas sudaro didelę dalį Latvijos BVP“, – sakė R. Aboltinis.
Branduolinės energetikos ekspertas Jurgis Vilemas taip pat įsitikinęs, kad latviai šiuo metu gali visiškai patenkinti savo elektros poreikį, nes prisistatė naujų elektrinių Rygoje. Ekspertas kartu pažymi, kad Baltarusija, jeigu norėtų eiti į ES rinką su savo elektra, ji turėtų tai daryti per Rusiją, ir didelė tikimybė, kad iš to naudos gaus būtent pastaroji valstybė.
„Jeigu linijas atjungiame, baltarusis nori eksportuoti per Latviją, reiškia, jis turi eiti per Rusiją. Tada jokios kitos kalbos nebus (...) Rusai sakys, kad mes nuperkame tą jūsų perteklinę energiją, o ką mes paskui su ja darysime, tai čia mūsų reikalas. Pradės toliau diktuoti sąlygas Rusija“, – BNS sakė J. Vilemas.
Jis pridūrė, kad dar lieka ir Suomijos klausimas: „Suomija išvis nusispjaus į visus šiuos reikalus ir jeigu jiems bus naudinga, jie importuos. Dabar jiems nenaudinga – jie neimportuoja.“
Signalai dėl galimų kliūčių sinchronizavimo projektui
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas teigia, kad derybos su Latvija ir Estija dėl baltarusiškos elektros boikoto nekelia grėsmės sinchronizavimo su Europos tinklais projektui.
R. Aboltinis mano, kad Lietuva ir Latvija vis dėlto sugebės surasti kompromisą, o jų susitarimas nesukliudys sinchronizavimui su žemynine Europa.
„Manau, kad Latvija ir Lietuva gali rasti kompromisą, diplomatai turbūt ieško sprendimo, kol mes kalbamės (...) Mano manymu, situacija nekelia pavojaus (de)sinchronizavimo projektui. Baltijos perdavimo sistemos operatoriai yra profesionalios organizacijos ir dirba šia kryptimi. Sprendimas priimtas ir jis nesikeis“, – kalbėjo Latvijos ekspertas.
Tačiau galimas pigios rusiškos-baltarusiškos elektros antplūdis į Baltijos šalių rinkas gali sukelti Lenkijos nepasitenkinimą.
Premjeras Saulius Skvernelis, birželį susitikęs su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) teigė, kad Latvijos atsisakymas prisidėti prie Astravo AE elektros boikoto gali apsunkinti sinchronizavimo per Lenkiją projektą.
S. Skvernelis tada sakė išgirdęs aiškų Lenkijos nusiteikimą, kad energija iš Baltarusijos atominės elektrinės negali patekti į Lenkijos rinką.
BNS paklaustas, ar dėl nesugebėjimo susitarti Lenkija gali keisti poziciją dėl jūrinės elektros jungties su Lietuva, S. Skvernelis sakė, kad „visko gali būti“.
A. Sekmokas mano, kad rizikų sinchronizavimo projektu yra.
„Jeigu tiktai vienaip ar kitaip elektra iš Baltarusijos pateks į Baltijos šalių rinką, Lenkija, turinti labai aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu, ypač kadangi tai yra rizika anglinėms Lenkijos elektrinėms, ji tikrai bent jau atidėtų „Harmony Link“ statybą, kol nebūtų labai rimtų užtikrinimų, labai aiškių įrodymų, kad elektra iš Baltarusijos į Lietuvą ir per Lietuvą į Lenkiją nepateks. Manau, kad tai yra labai akivaizdi netgi rizika“, – sakė A. Sekmokas.
Astravo elektros kaina gali būti dirbtinai mažinama
J. Vilemas abejoja, ar ekonominiu požiūriu verta būgštauti dėl baltarusiškos elektros antplūdžio „Nord Pool“ biržoje, nes branduolinės elektrinės, ypač ką tik pastatytos, elektra nebus pigi.
„Šiais laikais atominės elektrinės yra vienas iš brangiausių elektros energijos šaltinių ir niekas nesugeba, išskyrus gal kiniečius, pastatyti atominę elektrinę, kuri generuotų elektrą, galinčią konkuruoti rinkoje. Tai čia yra jau žinomas faktas ir Baltarusija susidurs su tam tikra problema, kadangi reikės realizuoti tą energiją bet kuriuo atveju, nes skolas reikia grąžinti“, – BNS kalbėjo J. Vilemas.
Pasak jo, už projektą turės sumokėti Baltarusijos vartotojai, nes brangią elektrą įsiūlyti eksportu bus sunku.
„Faktiškai baltarusiai yra labai smarkiai įklimpę su šita atomine elektrine, tai didelė bėda. Jų savikaina bus maždaug 7-8 centai kilovatvalandę. Reiškia, ką tu gali priversti mokėti? Tiktai savo vartotoją – daugiau nieko“, – sakė energetikos ekspertas.
Latvijos ekspertas R. Aboltinis teigė taip pat matantis didelę tikimybę, kad pati Baltarusija bus pagrindinė atominės jėgainės elektros vartotoja.
„Hipotetiškai, jeigu Baltarusijos elektra gali būti parduodama „Nord Pool“ – neįmanoma, kad Astravo elektra būtų pigi, ji susidurs su sunkia konkurencija „Nord Pool“ biržoje, nebent ji bus subsidijuojama. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad elektra iš atominės elektrinės bus skirta tenkinti pačios Baltarusijos vidaus poreikius“, – sakė R. Aboltinis.
Pasak A. Sekmoko, tikėtina, kad Baltarusija mėgins parduoti elektrą pigiau, nes atominių elektrinių gamyba, įskaitant paskolų palūkanas ir jų uždarymo kaštus, yra brangesnė nei kitų šaltinių, pavyzdžiui, žaliosios energetikos.
„Akivaizdu, kad tas projektas ekonomiškai yra nelabai atsiperkantis (...) Jiems bus svarbiausia padengti palūkanas ar grąžinti paskolas, tai norint tą padaryti, vis tiek reikia pardavinėti elektrą - kad ir žemiau savikainos, tai yra, nekreipiant dėmesio visiškai į uždarymo kaštus“, – BNS sakė A. Sekmokas.
J. Vilemas mano, kad turint elektros perteklių gal ir būtų prasminga parduoti jį pusvelčiui, taip bent iš dalies padengiant kaštus, tačiau Baltarusija, tikėtina, žengs kitu keliu, o vienas Astravo AE reaktorius sudarys palyginti nedidelę dalį šalies elektros suvartojimo.
„Visą elektrą jie dabar gamina iš gamtinių dujų, importuotų iš Rusijos. Konfliktas tarp „Gazprom“ ir Baltarusijos gan rimtas. (...) Tai ką jie padarys? Jie sustabdys savas elektrines, palyginti senas, maždaug tokias, kaip mūsų senieji Elektrėnų blokai, ir sutaupys – jiems nereikės importuoti brangių rusiškų dujų ir naudos savo atominę energiją. Ji, žinoma, bus šiek tiek brangesnė, nei gaminant iš dujų, bet tu turi tą atominę elektrinę eksploatuoti, kitaip tau statybos išlaidų niekas nedovanoja“, – sakė J. Vilemas.
Vis dėlto tokios pozicijos kritikai pažymi, kad rusiškas dujas pakeitusi rusišku branduoliniu kuru Baltarusija vis tiek neišvengs priklausomybės nuo Maskvos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
