Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 16 d.


ENERGETIKA
Ateinančiam šildymo sezonui jau pradeda formuotis kiek mažesnės biokuro kainos
ELTA
Unsplash

Ateinantį šildymo sezoną biokuro kainos, tikėtina, bus mažesnės, nei 2022–2023 m. sezoną, prognozuoja biokuro birža „Baltpool“.

Biržos duomenimis, prieš 2023–2024 m. šildymo sezoną rinkoje jau formuojasi mažesnė vidutinė biokuro kaina nei ankstesnį (32 Eur/MWh). Pasak „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, šiuo metu jos kritusios žemiau 19 eurų.

„Nuo naujųjų metų kaina pradėjo kristi labai stipriai žemyn: nuo 35–40 Eur/MWh ji krenta žemiau 25 Eur/MWh. Šiandien turime žemiau 19 Eur/MWh. Įprastai gegužę kainos būna mažiausios metų cikle. Dar yra tikslas parduoti pernai metų rezervus ir pradėti dirbti su naujais. Šiuo metu situacija tokia, kad kainos mažiausios“, – trečiadienį biokuro rinkos pristatymo renginyje kalbėjo V. Jonutis.

Tą birža prognozuoja remdamasi žaliavinės medienos kainomis Valstybinės miškų urėdijos aukcionuose. Pasak V. Jonučio, pagal ilgametes tendencijas pastebima, jog malkinės medienos kainos yra gana panašios į ilgalaikių biokuro sandorių kainas.

Biržos ekspertas dėstė, kad ateinantį sezoną biokuras gali brangti dėl privačiuose miškuose mažėjančių kirtimų ir sustabdyto žaliavos importo iš Baltarusijos. Be to, lėtėjanti pramonė patieks mažiau biokurui tinkamų atliekų, kainas gali kelti ir veiklą pradėsianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ).

„Turbūt jau niekas neabejoja, kad šį sezoną VKJ dirbs – nebent įvyks kažkokia situacija, susijusi su kritiniu gedimu ar pan. Bet pati įmonė iš principo ruošiasi rimtai dalyvauti tiek biokuro, tiek šilumos rinkoje“, – sakė V. Jonutis, pridūręs, kad biokuras galėtų brangti, jei vasarą jis per ilgai išliks pigus.

„Mažų kainų periodas vasarą siųstų tam tikrus signalus pirkėjams, kurie matydami mažas kainos nenori mokėti brangiai ilgalaikiuose sandoriuose. Tai lemia, kad vasarą ne taip intensyviai ruošiamas kuras“, – kalbėjo jis.

Tuo metu biokuro kainų mažėjimą galėtų lemti vangesnė pramonės konkurencija dėl biokuro, žema ir gamtinių dujų kaina, taip pat susilyginusios biokuro kainos Baltijos šalių regione ir Skandinavijoje. V. Jonutis dar pažymi, kad dabartinis kainų lygis pakankamas, kad tiekėjai veiktų pelningai.

„Pats biokuro kainos lygis iš principo leidžia žaliavą gaminti pelningai. Manau, kad pasiūla dėl to neturėtų mažėti“, – sakė V. Jonutis.

Kartu jis pažymėjo, jog biokuro kainas žemyn spaudžia pigi elektra Vakarų Europoje, didėjantis miško kirtimo atliekų (SM3 klasės biokuro) naudojimas, Valstybinės miškų urėdijos planai gaminti biokurą.

„Urėdijai perduoti dideli kiekiai rezervinių miškų, tūkstančiais, jei ne dešimtimis tūkstančių, hektarų. Urėdija žada šiuos miškus įveiklinti ir žaliavą „parodyti“ aukcionuose“, – kalbėjo V. Jonutis.

„Baltpool“ duomenimis, praėjusį šildymo sezoną, lyginant su ankstesniuoju, vidutinė šilumos kaina augo nuo 7,45 ct/kWh iki 8,68 ct/kWh (16 proc.) – nors biokuro kaina augo 66 proc. (38 Eur/MWh). Biržos atstovo teigimu, šilumos kainos nustebino.

„Rezultatas viršijo lūkesčius ir kaina labai gera, turint omenyje metų pradžios kontekstą“, – teigė V. Jonutis.

Jo teigimu, praėjusio šildymo sezono pradžioje rinkoje vyravo nerimas dėl žaliavų ir gamtinių dujų bei biokuro brangimo. Pastarojo kainų šuolį esą lėmė importo iš Baltarusijos draudimas, dėl ko pradėta abejoti, ar vietiniai gamintojai pajėgs aprūpinti rinką žaliava.

Anot V. Jonučio, didžiausios sandorių kainos fiksuotos prieš šildymo sezoną, tačiau jo metu pradėjo mažėti – rinkoje nuslūgus emocinei įtampai, dėl išaugusių vietinės gamybos pajėgumų susiformavus biokuro pertekliui.

2023 05 17 15:36
Spausdinti