BendrovėAtsinaujinančiosios energijos gamintoja „Sunly“ pritraukė 300 mln. eurų finansavimą, skirtą spartinti 1,3 GW saulės ir vėjo parkų bei energijos kaupimo įrenginių statybą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Finansavimą bendrovei suteikė „Rivage Investment“ per savo antrąjį didelio pajamingumo infrastruktūros skolos fondą REDI HR2 ir Infrastruktūros klimato sprendimų fondą bei „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) per savo Žaliojo kredito fondą I, papildomai dalyvaujant didžiausiai Norvegijos pensijų bendrovei „Kommunal Landspensjonskasse“ (KLP) per CIP valdomus fondus.
„Ši investicija leis mums pagerinti savo infrastruktūrą, įrengiant naujas tinklo jungtis bei saulės energijos parkus Baltijos šalyse ir prisidės prie mūsų sausumos vėjo ir energijos kaupimo įrenginių plėtros. Siekdami sumažinti energijos sąnaudas, daugiausia dėmesio skirsime dviem pagrindinėms sritims: hibridiniam portfeliui su energijos kaupimo galimybėmis vystyti ir šilumos sektoriui bei mobilumo sistemoms elektrifikuoti, taip mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir optimizuojant vietinių atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą“, – pažymėjo bendrovės įkūrėjas ir generalinis direktorius Priitas Lepaseppas.
BendrovėVienas pirmųjų projektų, kuriems bus skirtas šis finansavimas, yra 244 MW galios saulės elektrinių parkas Estijoje, Risti mieste, galintis patenkinti 55 000 namų ūkių metinį elektros energijos suvartojimą. Šiuo metu numatytas kaip hibridinis parkas, bet bendrovė jau turi plėtros planų, kurie ateityje apims sausumos vėjo turbinas ir energijos kaupimo įrenginius.
Latvijoje taip pat bus nedelsiant pradėtos keturių saulės elektrinių parkų, kurių bendra galia sieks 553 MW, statybos. Šie parkai suprojektuoti kaip hibridiniai, į juos planuojama integruoti vėjo projektus ar energijos kaupimo įrenginius, arba abiejų šių priemonių derinį. Į 1,3 GW portfelį taip pat įtraukti keli dideli hibridiniai parkai Lietuvoje, o iki 2026 m. pabaigos – maži bei dideli saulės parkai Lenkijoje.
Bendrovė planuoja statyti hibridinius parkus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kuriuose vėjo, saulės energija ir energijos kaupimo įrenginiai būtų sujungti viename prijungimo prie tinklo taške – taip elektra būtų tiekiama tiesiogiai vartotojams. Šis metodas, anot bendorvės, gerina energijos gamybos stabilumą įvairiomis oro sąlygomis ir didina kaštų optimizavimą, nes sumažina tinklo prijungimo mokesčius, kurie, kaip prognozuojama, sudarys daugiau nei pusę visų energijos sąnaudų. Tikimasi, kad šis metodas bus labai naudingas vartotojams, ypač dideliems pramoniniams klientams, suvartojantiems daug energijos.
Lietuvoje bendrovė šiuo metu vysto kelis hibridinius parkus skirtingose šalies vietovėse. Pirmosios statybos turėtų prasidėti jau kitais metais.
„Džiaugiamės galėdami paremti stiprią „Sunly“ vadovų komandą, įgyvendinančią ambicingą augimą, ir padėti spartinti hibridinių atsinaujinančios energijos parkų statybą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Pritariame bendrovės misijai prisidėti prie teisingos elektros energijos gamybos, ES energetinio saugumo didinimo ir užtikrinti patrauklias investicijas bei poveikį ESG principams“, – sakė Gaétane Tracz, „Rivage“ partnerė ir Infrastruktūros skolų grupės vadovė.
Jakobas Grootas, CIP partneris ir vienas iš „CI Green Credit Fund I“ vadovų, papildė, kad šis finansavimo paketas ženkliai prisidės prie atsinaujinančiosios energijos projektų vystymo ir statybos, padės įgyvendinti anglies dioksido išmetimo mažinimo siekius Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
KLP Investicijų ir operacijų direktorius Oliveris Siemas taip pat džiaugėsi galimybe tapti atsinaujinančios energijos projekto Lenkijoje ir Baltijos šalyse bendraisiais investuotojais: „Tai vienas iš daugelio žingsnių siekiant bendro tikslo – iki 2050 m. pasiekti Paryžiaus klimato susitarime išsikeltų tikslų.“
Įskaitant paskutinę investiciją, iš viso plėtrai „Sunly“ jau pritraukė 765 mln. eurų skolos ir nuosavo kapitalo lėšų iš investuotojų, įskaitant Prancūzijos fondą „Mirova“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) ir įvairius bankus. 2023 m. „Sunly“ iš esamų investuotojų, „Mirova“ ir ERPB sėkmingai pritraukė apie 200 mln. eurų, kad galėtų toliau plėtoti ir statyti saulės ir vėjo jėgainių parkus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.
„Sunly“ yra atsinaujinančiosios energijos gamintoja, kurianti ir valdanti atsinaujinančiosios energijos projektus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat investuojanti į elektrifikavimo sektoriaus startuolius. Pagrindinė „Sunly“ veikla – atsinaujinančiosios energijos gamyba – atlieka lemiamą vaidmenį siekiant klimato, energetinio saugumo ir energijos prieinamumo tikslų, kurie laukia regione. Šiuo metu „Sunly“ turi 230 MW veikiančių ir 373 MW statomų saulės energijos parkų, taip pat į vieną saulės energijos parką integruotą 2 MWh energijos kaupimo įrenginį. Be šio skolos finansavimo, „Sunly“ siekia gauti projekto pagrindu teikiamą prioritetinį finansavimą, kad visiškai finansuotų kapitalo išlaidas, reikalingas Risti ir Latvijoje vystomiems projektams. Naujas 1,3 GW portfelis padidins bendrą „Sunly“ atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumą iki 1,6 GW, o ambicingas tikslas – iki 2030 m. pasiekti 4,6 GW veikiančių atsinaujinančiųjų išteklių projektų.
„Rivage Investment“ įkurta 2010 m. „Rivage“ valdo apie 7,7 mlrd. eurų vertės turtą pagal savo papildomas investavimo strategijas, apimančias visą rizikos ir grąžos kredito spektrą – nuo investicinio reitingo (pirmaeilės užtikrintos pagrindinės infrastruktūros ir skolinimo viešiesiems subjektams) iki didelio pajamingumo poveikio ir augimo skolos, orientuotos į perėjimą prie švarios energijos ir anglies dioksido išmetimo mažinimą. Šios strategijos grindžiamos novatorišku „Rivage“ požiūriu į ESG, kuris įtvirtintas visoje organizacijoje, investavimo procese ir investavimo kryptyje.
2012 m. įkurta bendrovė „Copenhagen Infrastructure Partners“ P/S (CIP) šiandien yra didžiausia pasaulyje specializuota fondų valdytoja, investuojanti į atsinaujinančios energetikos projektus, ir pasaulinė lyderė jūrinio vėjo srityje. CIP valdomi fondai daugiausia investuoja į vėjo energetikos projektus jūroje ir sausumoje, saulės parkus, biomasę ir energiją iš atliekų, elektros perdavimo ir paskirstymo sprendimus, rezervinius pajėgumus, energijos kaupimo įrenginius, pažangią bioenergiją ir „Power-to-X“ projektus. CIP valdo 12 fondų ir iki šiol iš daugiau nei 160 tarptautinių institucinių investuotojų pritraukė apie 28 mlrd. eurų investicijoms į energetiką ir susijusią infrastruktūrą. CIP turi apie 500 darbuotojų ir 12 biurų visame pasaulyje.
2022 m. vasarį pradėjęs veikti fondas „Copenhagen Infrastructure Green Credit Fund I“ (CI GCF I) turi 1 mlrd. eurų įsipareigojimų ir dar 200 mln. eurų valdomų bendrų investicijų. CI GCF I yra pirmasis CIP skolos fondas, kuriame teikiamos privačios projektų finansavimo skolos su subordinuotomis rizikos charakteristikomis, remiančios atsinaujinančiosios energijos projektus visame pasaulyje.
„Kommunal Landspensjonskasse“ (KLP) yra didžiausia Norvegijos gyvybės draudimo bendrovė. KLP teikia pensijų, finansų ir draudimo paslaugas savivaldybėms, apskričių valdžios institucijoms, sveikatos priežiūros įmonėms, viešojo ir privataus sektoriaus įmonėms bei jų darbuotojams. Bendras KLP grupės turtas sudaro daugiau kaip 1 000 milijardų Norvegijos kronų. KLP remia Paryžiaus susitarimą ir 1,5 laipsnio temperatūros tikslą. Dabar valdyba yra patvirtinusi KLP planą, pagal kurį iki 2050 m. bus pasiektas grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis.
Šio proceso metu „Augusta“ veikė kaip išskirtinis „Sunly“ finansinis patarėjas. Bendrovės „Ashurst“, „Gide“ ir „Ellex“ veikė kaip skolintojų teisiniai patarėjai, o „White & Case“, „Sorainen“ ir CMS atstovavo bendrovei „Sunly“.
