Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigtas tiesti, penktadienį pranešė Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio vamzdyno operatorės akcininkas.
Anot pranešimo, „Nord Stream 2“ antrosios gijos jūrinės dalies paskutinė siūlė buvo suvirinta rugsėjo 6-ąją, o po to buvo sujungtos nuo Danijos teritorinių vandenų ir iš Vokietijos sausumos ateinančios vamzdyno atkarpos.
Pirmoji „Nord Stream 2“ gija baigta tiesti birželio pradžioje.
Agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais, anksčiau šią savaitę skelbė, jog Rusija gamtinių dujų eksportą šio vamzdyno pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, o antroji gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.
Rugsėjo 2 dieną „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad dujų tiekimas antruoju Rusijos eksporto dujotiekiu per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ gali būti pradėtas jau šiais metais, per artėjantį šildymo sezoną.
Kiek anksčiau „Gazprom“ skelbė, jog šiais metais dujotiekiu „Nord Stream 2“ gali būti tiekiama 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija rugsėjo 9-ąją pareiškė, jog vamzdynui „Nord Stream 2“ pradėjus veikti, rusiškų dujų tranzitas į Europą per Ukrainą nebus stabdomas, tačiau jo apimtys priklausys nuo dujų poreikio Europoje bei jam alternatyvių maršrutų konkurencingumo.
55 mlrd. kubinių metinio pralaidimo vamzdynas nutiestas šalia tokio pat pralaidumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“. Naujasis dujotiekis leis Rusijai išvengti tranzito per Ukrainą, dėl ko pastaroji prarastų svarbių pajamų iš dujų tranzito.
Šį projektą remianti Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.
Tačiau projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
„Gazprom“ partnerės šiame projekte, kurio sąmata, negalutiniais duomenimis, siekė apytikriai 10 mlrd. eurų – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama