Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, jog atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra yra vienas pagrindinių Vyriausybės prioritetų. Pasak jos, Seimui ketvirtadienį priėmus svarbų įstatymo pakeitimą, bus sudarytos sąlygos sparčiai jūros vėjo energetikosplėtrai, o balandį Vyriausybė ketina pateikti siūlymus dėl vėjo ir saulės parkų plėtros sausumoje.
„Akivaizdu, kad energetinės nepriklausomybės pasiekimui ir užtikrinimui turi būti pasitelktos visos įmanomos priemonės – tiek tiekimo diversifikavimas, bet ypatingai atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra, ką mes laikome vienu iš savo pagrindinių prioritetų“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen sakė I. Šimonytė.
Premjerės Vilniuje aptarė spartesnį atsinaujinančios energetikos šaltinių, ypač Baltijos jūros vėjo energijos panaudojimą kaip alternatyvą Rusijos energijos šaltinių importui.
Pasak I. Šimonytės, jūros vėjo energetikai Lietuvoje labai svarbus Seime svarstomos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos.
„Šiandien Seimas kaip tik turėtų priimti vieną iš labai svarbių įstatymų pakeitimų, kurie sudarytų sąlygas sparčiai jūrinės vėjo energetikos plėtrai, o papildomus siūlymus Vyriausybė taip pat planuoja pateikti balandžio mėnesį jau dėl vėjo ir saulės energetikos plėtros žemyninėje dalyje“, – pridūrė I. Šimonytė.
Danijos premjerė taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi kuo greičiau tapti nepriklausoma nuo Rusijos išteklių, o tam galėtų pasitarnauti šalių bendradarbiavimas vystant atsinaujinančią energetiką.
„Mes turime būti labiau integruoti, ypač kai kalbame apie Baltijos jūrinės vėjo energetikos vystymą“, – po susitikimo Vilniuje sakė Danijos premjerė.
Praėjusią savaitę Energetikos ministerija ir premjerė Seimo frakcijoms pristatė priemones, kaip sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių, elektros, dujų bei šildymo kainas bei ir skatinti atsinaujinančią energetiką.
Vyriausybės tikslas – po aštuonerių metų 80-90 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos turėtų būti vietinės gamybos.
Energetikos ministerija pirmą vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato surengti 2023-iaisiais. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030-uosius, jo galia sieks 700 megavatų (MW).
Skaičiuojama, kad jūrinis vėjo parkas pagamins iki 3 TWh elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų. Lietuva jūroje kol kas neturi vėjo parkų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama