Dainius Labutis/ELTABūsto įperkamumo dugnas yra pasiektas ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galima matyti pragiedrulių, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
LB duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus spalį pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas yra triskart mažesnis nei prieš metus, o vidutinė paskolos įmoka išaugo trečdaliu.
„Mūsų skaičiavimais, galimybės įsigyti būstą šiandien yra prasčiausios nuo 2012 metų. Pokyčiai reikšmingi, visgi šiandien galima matyti ir pragiedrulius. Pirma, prislopintas kainų augimo tempas atsilieka nuo atlyginimų augimo. Antra, palūkanų normos jau yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį. Įvertinus šiandienos rodiklius galima sakyti, kad įperkamumo dugnas jau yra pasiektas, o tai reiškia, kad jeigu nieko nenutiks, ko šiandien nežinome, situacija turėtų keistis į gerąją pusę“, – antradienį LB nekilnojamojo turto konferencijoje teigė G. Šimkus.
Anot LB, palūkanų normos yra pasiekusios pakankamai aukštą lygį, o „Euribor“ nuo rugsėjo pabaigos nebekyla, todėl ateityje būsto įperkamumo rodikliai turėtų gerėti.
LB duomenimis, trečdaliui namų ūkių būsto paskola augo iki 100 eurų, ketvirtadaliui – iki 200 eurų, kas dešimtam – daugiau nei 200 eurų. G. Šimkaus teigimu, padidėjusių palūkanų normų aplinkoje, augant darbo užmokesčiui, gyventojai yra pajėgūs grąžinti paskolas.
„Neveiksnių paskolų dalis, tos, kurios vėluoja grąžinti daugiau negu 60 dienų, balansuoja ties istorinėmis žemumomis, ties kiek daugiau negu 0,5 proc., kai tuo tarpu 2011 metais, po globalios finansų krizės, atitinkamas rodiklis buvo net 9 proc. Tai yra įrodymas, kad atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą“, – tvirtino G. Šimkus.
Anot G. Šimkaus, nors atsakingojo skolinimo nuostatai gali daug, dar daugiau galima būtų nuveikti, jeigu būtų turimas visas bendras įrankių komplektas – aiški, strategiškai apmąstyta ir vieninga būsto politika.
„Neturiu abejonių, kad viena iš prioritetinių šios būsto politikos krypčių turėtų būti spartesnė ir nuoseklesnė būsto fondo renovacija. Šią senai diagnozuotą bėdą pernai dar kartą prikišamai, pirštu pabaksnojo energetikos kainų krizė, kuri sukėlė šoką ir ne tik finansinį gyventojams, verslams ir pareikalavo didelių papildomų valstybės išteklių. Žvelgiant atgal akivaizdu, kad jeigu tai, kas neišvengiama, būtų padaryta laiku, pinigai galėjo būti prasmingai investuoti, o ne išleisti per kaminus ir plyšius kompensacijų ar lengvatų pavidalais“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Pasak jo, didelio dėmesio reikalauja ir nuomos rinka – jos skaidrinimas ir prieinamo būsto užtikrinimas, ypač socialiai pažeidžiamiems gyventojams, taip pat gyvenamojo NT apmokestinimas.
„Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestį mes jau turime arba beveik turime. Mūsų vertinimu, galiojančios nekilnojamojo turto mokesčio nuostatos yra tinkamas pagrindas nekilnojamojo turto mokesčio apmokestinimo plėtrai, todėl užuot vargę taisydami tai, kas nėra sugedę, galėtume pakoreguodami tarifus ir išplėsdami bazę, įtvirtinti mokesčio visuotinumą“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, mokesčio teisingumas galėtų būti užtikrintas įvedant nuosaikių dydžių, bet progresyvius tarifus, apmokestinant visą NT ir numatant neapmokestinamąjį minimumą bei lengvatas. Surinktos lėšos galėtų būti perskirstytos savivaldybėms iš karto numatant, kad jos būtų naudojamos infrastruktūros palaikymui ir tobulinimui.
Jo teigimu, tinkamai sukalibruotas mokestis mažintų būsto kainų kintamumą.
„Tai padėtų išvengti tokių šuolių, kuriuos patyrėme pandemijos metais. Būsto įperkamumas šiuo metu yra vienas prasčiausių, viena to priežasčių yra itin spartus būsto kainų augimas, todėl būsto kainų kintamumo mažinimas palengvintų būsto įperkamumą ilgesniuoju laikotarpiu“, – tvirtino G. Šimkus.
Banko vertinimu, šalies komercinio nekilnojamojo turto rinkos būklė tebevertinama kaip pakankamai stabili. Didesnio komercinių objektų kainų mažėjimo nepastebima, o patalpų neužimtumo lygis vis dar yra neaukštas.
„Vis dėlto šiame sektoriuje rizika yra didesnė nei būsto rinkoje. Ją lemia struktūriniai pokyčiai – įsitvirtinęs nuotolinis darbas, keliami patalpų tvarumo standartai dėl klimato kaitos ir pabrangęs skolinimas bei refinansavimas“, – teigia LB.
