Meniu
Prenumerata

penktadienis, birželio 14 d.


NT RINKA
Būsto kainos Lietuvoje smarkiai išaugo, EBPO teigia – įsigyti NT lietuviams trukdo ir kiti iššūkiai
ELTA
Dainius Labutis/ELTA

EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas Markas Pearsonas teigia, kad būsto kainos kyla visoje euro zonoje. Vis dėlto, anot specialisto, Lietuvoje, lyginant su euro zonos ir EBPO teritorijos vidurkiu, stebimas didžiulis augimas, o būsto prieinamumas šalyje yra iššūkis. Euro zonoje būsto kainos išaugo 16 proc., EBPO šalių vidurkis siekia 17 proc., Lietuvoje šis rodiklis – 33 proc. M. Pearsonas vardija ir kitus Lietuvoje su būsto prieinamumu susijusius iššūkius, taip pat pateikia rekomendacijas, kaip juos būtų galima įveikti.

Iššūkių – ne vienas

Anot Marko Pearsono, būsto kainų augimas vyko ir pandemijos metu, o tarp 2018 ir 2021 m. jos išaugo 18 proc.

„Tai daugiau nei EBPO ir Europos vidurkis, kuris siekia tik 10 proc. Pastaruoju metu būsto kainos šiek tiek nukrito, tačiau, nepaisant to, jos Lietuvoje tikrai yra labai didelės, o būsto prieinamumas šalyje – iššūkis“, – įžvalgomis dalijasi M. Pearsonas.

Aplinkos ministerijos spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta studija „Politinės priemonės būsto prieinamumui Lietuvoje užtikrinti“ bei rekomendacijos Lietuvai, jis taip pat akcentuoja ir didelę infliaciją.

„Tikimasi, kad infliacija mažės 2023–2024 m., tačiau bet kokiu atveju ji bus istorinėse aukštumose. Vis sunkiau nusipirkti būstą ir mokėti būsto paskolas darosi ir dėl didėjančių palūkanų“ – teigia EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas.

Anot jo, auga ir statybų sąnaudos, o įperkamą būstą pasistatyti darosi vis sunkiau.

„2022 m. rugsėjį gyvenamojo būsto statybų sąnaudos išaugo 19 proc. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Žinoma, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje iš namų išstūmė daugybę žmonių, tai taip pat daro poveikį būsto rinkai Lietuvoje ir sukelia problemų investuotojams“, – vertinimą pateikia specialistas.

Jis taip pat akcentuoja, kad per pastaruosius dešimtmečius būsto kokybė pagerėjo, vis dėlto pažanga šioje srityje yra labai menka.

„Būsto ūkis sensta, energinis efektyvumas – prastas. Be to, energetinis skurdas vis dar kelia daug problemų ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, ypač didėjant energijos išteklių kainoms“, – duomenis pateikia M. Pearsonas.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. visų namų ūkių turi nuosavą būstą ir tai yra didžiausias procentas visoje EBPO teritorijoje.

„Tai ir privalumas, ir iššūkis. Kodėl iššūkis? Todėl, kad tai kelia problemų stiprinant socialinio būsto ir privataus būsto nuomos sektorius. Žinoma, dėl to gyventojams sunku pasiūlyti įperkamo būsto alternatyvą“, – teigia specialistas.

Anot jo, Lietuvoje vos 3 proc. būstų yra socialiniai ir tai yra mažiausias procentas visoje EBPO teritorijoje.

Pateikia rekomendacijas Lietuvai

M. Pearsonas sako, kad Lietuvai reikėtų pasiūlyti daugiau būsto paramos priemonių mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams.

Anot jo, nors 2015 m. Lietuva jau įgyvendino tam tikras subsidijuojamas priemones, būsto kokybę taip pat reikia gerokai gerinti, o tas priemones, kurios yra taikomos, pasiūlyti didesniam namų ūkių skaičiui.

„Tik 8 proc. visų būstų, pastatytų iki 1993 m., šiuo metu yra renovuoti“, – primena EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas.

Anot jo, Lietuvai reikėtų atrasti būdą adekvačiai finansuoti būsto renovaciją ir tokiu būdu gerinti pastatų energetinį efektyvumą.

„Taip pat reikia mažinti statybų sąnaudas, taikant naujas technologijas, kurios yra naudojamos daugybėje šalių ir vis populiarėja. Be to, reikia stiprinti savivaldybių pajėgumus ir daugiau informuoti apie galimybes bei poreikius būsto rinkoje“, – vardija M. Pearsonas.

Specialistas taip pat pabrėžia, kad tikrai dar yra ką nuveikti būsto įperkamumo srityje.

„Labai svarbu mažų pajamų namų ūkiams suteikti galimybių įsigyti būstą, taip pat didinti socialinio būsto pasiūlą, reikia priemonių, kurios palengvintų būstą turinčių asmenų nuomą socialinių poreikių turinčioms visuomenės grupėms, taip pat reikėtų suteikti paramą socialinio būsto nuomotojams“, – sako jis.

M. Pearson apibendrindamas teigia, kad Lietuvai reikėtų labiau strateginio požiūrio į būstą. Anot jo, būstas turėtų būti politikos prioritetas, įvertinant, kokios priemonės veikia, o kokios – ne, taip pat reikėtų surinkti informacijos bei duomenų, kuriais būtų grindžiami sprendimai ir, žinoma, reikėtų pasiskirstyti atsakomybę už būstą Vyriausybėje.

„Siūlytume įsteigti būsto ministeriją, kaip kad buvo neseniai padaryta Vokietijoje ir Nyderlanduose. Taip pat, kaip ir minėjau, reikia stiprinti savivaldybių pajėgumą skirti išteklių savivaldybėms pasirūpinti būstu. Savivaldybėms reikėtų bendradarbiauti tarpusavyje, kad galėtų sukurti ir įgyvendinti platesnio masto būsto politiką, taip pat atitinkamai planuoti ir, žinoma, reikia investuoti į įperkamą ir prieinamą socialinį būstą. Lietuva galėtų pasisemti įkvėpimo iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, galima steigti fondus, kurie padėtų padidinti socialinio būsto pasiūlą. Danijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Švedijoje yra daug socialinio būsto gerų pavyzdžių ir jais būtų galima vadovautis“, – teigia EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas.

S. Gentvilas: Vyriausybė turės pergalvoti, kaip Lietuvoje pagerinti būsto įperkamumą

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad dviejų ministerijų – Aplinkos bei Socialinės apsaugos ir darbo – užsakytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas padės Lietuvai mokytis iš geriausių pasaulio valstybių, kaip susidoroti su būsto prieinamumo problema.

„Studija rodo, kad Lietuva ir vidutinis lietuvis už būstą moka per daug, didelė dalis Lietuvos gyventojų negali įpirkti tinkamo standarto būsto, o pusė yra įstrigę prastos kokybės, energetiškai neefektyviuose būstuose, nemaža dalis net ir neturi sanitarinių paslaugų,“ – tyrimo įžvalgomis dalijosi ministras.

Politiko teigimu, Vyriausybė turės iš esmės pergalvoti, kaip Lietuvoje pagerinti būsto įperkamumą ir padėti gyventojams, kurie neturi tinkamo standarto būsto.

„Pagrindinės studijos rekomendacijos yra padėti savivaldybėms sukurti prieinamo būsto fondus. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turime peržiūrėti dabartinės paramos efektyvumą, išplėsti nuomos rinką, padaryti ją saugią tiek vystytojams, tiek gyventojams, kad jie nebūtų iškraustyti keleto savaičių laikotarpyje ir kad tai taptų alternatyva ne tik miestuose, bet ir regionuose, kur nuomos rinkos beveik nėra.

Turime sukurti instrumentus savivaldybėms plėtoti socialinį būstą valstybinėje žemėje, atpiginti vystymą, kuris šiandien yra paremtas privačia rinka. Privatūs nekilnojamojo turto vystytojai yra pagrindiniai turto vystytojai, todėl savivaldybėms turime sukurti galimybę vystytojus paraginti vystyti socialinio būsto fondus ir per įvairias nuolaidas bei lengvatas privatų verslą sukurti nuomos rinkai tinkamą būstą“, – pasakoja S. Gentvilas.

Pasak ministro, taip pat reikia skatinti gyventojus judėti po Lietuvą, kad šie galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių savo poreikių skirtingais gyvenimo laikotarpiais.

„Ilgainiui turime išsikelti tikslus, kad gyventojai po Lietuvą galėtų judėti mobiliau ten, kur yra darbo vietų ir jos yra prieinamos, nes studija atskleidė gana radikalius skaičius – Lietuvos gyventojai yra labai sėslūs dėl to, kad yra prisirišę prie savo būsto nuosavybės ir tai neatitinka jų gyvenimo ciklo poreikių: nuo studentiško gyvenimo iki senjorų poreikių. Todėl būsto rinką mums reikia atrišti, kad žmonės per savo gyvenimo ciklą galėtų aktyviau judėti. Tai yra modernios valstybės užduotis“, – mintimis dalinasi Aplinkos ministras.

S. Gentvilo teigimu, didelė dalis jaunų šeimų Lietuvoje neturi galimybės įsigyti nekilnojamo turto, o tai yra dar viena priežastis skatinti nekilnojamo turto vystytojus plėsti nuomos galimybes gyventojams.

„Šiandien nekilnojamas turtas paprastai statomas pardavimui, bet ne nuomai. Tik 16 proc. šalies gyventojų turi būsto paskolas, kurias tampa vis sunkiau gauti. Vidutinis naujos statybos Vilniaus butas su daline apdaila šiandien kainuoja 169 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad, įnešant 15 proc., gyventojui reikia turėti 25 tūkst. kišenėje. Parodykit man jauną šeimą Vilniuje, kuri be tėvų pagalbos gali turėti tokią sumą. Tam, kad jaunoms šeimoms leistume turėti tą galimybę, reikia nekilnojamojo turto vystytojams sukurti modelį, pagalbą, kad jie galėtų nuomoti ir statytų ne pardavimui, o nuomai,“ – apibendrina S. Gentvilas.

2023 06 14 13:16
Spausdinti