Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 22 d.


ENERGETIKA
D. Kreivys: elektros kainos dabar – rekordinėse žemumose, tačiau turėtų kilti
ELTA
Julius Kalinskas/ELTA
Dainius Kreivys.

Į seniai matytas žemumas nukritusios elektros kainos artėjant vasarai, tikėtina, augs, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Vis dėlto, anot jo, stebint dabartines energijos kainas šie metai turėtų būti „žymiai energetiškai lengvesni“.

Tuo tarpu žvelgiant į vasaros elektros kainų prognozes, dabartinio kompensacijų mechanizmo pratęsti neplanuojama, teigia ministras.

„Rinkose šiuo metu turime kainų žemumas“, – trečiadienį susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija sakė D. Kreivys.

Anot jo, pavasarį elektros kainos būna žemesnės įprastai – dėl didelio hidroelektrinėse pagaminamo elektros kiekio. Ministras aiškino, kad elektros perteklių šiuo metu eksportuoja Latvija, fiksuojama didelė vėjo generacija.

D. Kreivio teigimu, šylant orams elektra turėtų brangti, tačiau nekainuos tiek, kiek praėjusiais metais.

„Tikėtis, kad elektros kainos išliks tokiame pačiame lygyje – sunku. Manau, kad link vasaros turėsime šiek tiek aukštesnes kainas. Tikrai neturėsime tokių, kokias turėjome pernai. Nes ir dujų kainos tikrai tokios nebebus“, – pabrėžė ministras.

Tuo metu taip pat nukritusias dujų kainas, pasak D. Kreivio, lėmė tai, kad Europa šaltąjį sezoną pabaigė su 55 proc. užpildytomis dujų saugyklomis, dar reikšmingai neauga jų vartojimas Azijoje.

„Dujų kainų dinamika yra pakankamai nebloga. Sunku pasakyti, kaip ji tiksliai judės pildantis saugykloms ir atsigaunant Kinijai. Čia yra klaustukų, kokias kainas turėsime antrąjį pusmetį“, – sakė D. Kreivys.

„Šie veiksniai iš principo leidžia mums tikėtis energetiškai žymiai lengvesnių metų“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, ar po liepos Vyriausybė planuoja pratęsti dabartinę kompensacijų tvarką, D. Kreivys pažymėjo, kad, remiantis dabartinėmis prognozėmis, tokio poreikio nėra.

Šiuo metu valstybė kompensuoja iki 28,5 ct/kWh elektros kainos buitiniams vartotojams – iki minimalaus 28 ct/kWh tarifo.

„Bent šiandien kaina prognozuojama žemesnė nei 28 ct/kWh. Tai to poreikio kol kas nėra. Matysime, kokia kainų dinamika bus toliau ir automatiškai valstybė į tai reaguos“, – teigė D. Kreivys.

Lietuvos energetikos agentūra antradienį pranešė, kad elektros kainos rinkoje toliau krenta – vidutinė didmeninė elektros energijos mėnesio kaina balandžio 1–4 d. „Nord Pool“ biržoje sudarė 0,079 Eur/kWh. Per kovą vidutinė kaina biržoje, palyginti su vasario vidutine kaina, sumažėjo 23 proc. – iki 0,089 Eur/kWh be PVM.

Vidutinė vienos savaitės kaina pastarąsias 3 savaites iš eilės yra mažesnė už 0,08 Eur/kWh be PVM. Tai mažiausios vidutinės savaitės elektros kainos nuo 2021-ųjų rugpjūčio, kai prasidėjo žymus elektros kainų augimas.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad dėl kompensacijų už elektrą buitiniams vartotojams taikymo antrąjį metų pusmetį bus svarstoma gegužę. Pasak jos, dar anksti kalbėti, ar elektros tarifus gyventojams nuo liepos švelninti reikės visuomeninio tiekimo tarifą.

Anot viceministrės, svarstomi keli kompensacijų mechanizmo variantai – taikyti didesnę subsidiją socialiai jautrioms visuomenės grupėms ir kitokią likusioms, taip pat – kompensaciją skirti tam tikram suvartojamos elektros kiekiui.

„Ignitis“ komercinėje rinkoje veikia sėkmingai

LVŽS narės Ligitos Girskienės paklaustas, ar valstybė neplanuoja išpirkti visų nepriklausomo elektros ir visuomeninio elektros bei dujų tiekėjo „Ignitis“ akcijų, D. Kreivys patvirtino, kad įmonės rezultatais yra patenkintas.

Anot jo, Vyriausybė neturėtų reguliuoti „Ignitis“ komercinės veiklos.

„Valstybė neplanuoja išpirkti. Įmonė pakankamai efektyviai veikia komercinėje rinkoje, tą rodo jų pelningumas tiek tarptautinėse rinkose – Lenkijoje ir kitur. Lietuvoje daromos investicijos, ar tai būtų Kruonio (hidroakumuliacinės elektrinės – ELTA) išplėtimas, ar baigiamos šiluminės elektrinės, nėra prasti projektai“, – teigė D. Kreivys.

„Ta „Ignitis“ dalis, kuri yra biržoje, nėra didelė ir šiai dienai Vyrausybei nereikėtų kištis į šituos dalykus“, – kalbėjo jis.

Ministro teigimu, „Ignitis“ neuždirba pelnų iš valstybės reguliuojamos veiklos, tokios kaip visuomeninis elektros ar dujų tiekimas.

D. Kreivys pažymi, kad bendrovės komercinė sėkmė yra naudinga tiek pačiai įmonei, tiek valstybei.

„Visas pelnas yra iš nereguliuojamų veiklų, investicijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tas pelnas, kurį „Ignitis“ uždirba iš nereguliuojamų veiklų, yra nauda tiek valstybei, tiek įmonei. (...) Pardavusi dalį akcijų, išleidusi papildomą jų emisiją, pritraukia dalį kapitalo, kuris investuojamas, duoda grąžą. Iš tos grąžos uždirbami pinigai ir sumokami dividendais į biudžetą“, – dėstė ministras.

75 proc. „Ignitis“ akcijų valdo Finansų ministerija.

Skundus dėl išmaniųjų skaitiklių lemia žmogiškosios klaidos

Paklaustas apie gyventojų nusiskundimus dėl netikslių išmaniųjų skaitiklių rodmenų, D. Kreivys akcentavo, kad Lietuvoje diegiami įrenginiai yra patys moderniausi ir elektros suvartojimą skaičiuoja minučių ir valandų tikslumu.

Jo teigimu, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tiria kiekvieną socialinuose tinkluose paskelbtą gyventojų skundą apie neva netikslius skaitiklių duomenis ir patvirtino, kad visada randama žmogiška klaida.

„Dažniausiai pasitaiko taip, kad žmonės kaltina skaitiklius, bet pamiršta, kad sodyboje buvo įjungtos per visą žiemą grindys ar dar kokie dalykai. Skaitiklis yra visiškai techninis prietaisas, kuris fiksuoja faktą. (...) Dažniausiai yra kažkur įsivėlusi žmogiška klaida – žmogus pamiršo, kažko nepadarė arba per tris mėnesius nesumokėjo, o atėjo suma didelė“, – aiškino D. Kreivys.

ESO jau įdiegusi apie 340 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Iki 2026 m. jų planuojama įrengti 1,2 mln.

2023 04 05 11:41
Spausdinti