Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 28 d.


ENERGETIKA
D. Kreivys: Lietuva prašo EK tarpininkauti derybose su Švedija dėl elektros „viršpelnių“
BNS
Lukas Balandis/BNS
Dainius Kreivys.

Lietuvai su Švedija derantis dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Vilnius kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl tarpininkavimo derybose, sako energetikos ministras.

Pasak Dainiaus Kreivio, į Briuselį kreiptasi neseniai.

„Mano žiniomis, yra kreiptasi į Komisiją, susitarus kartu su Švedija. Čia bus prieš savaitę, ne taip seniai. Energetikos viceministras vakar (trečiadienį – BNS) lankėsi Briuselyje ir kalbėjo su pareigūnais, atsakingais už šitas derybas iš Energetikos departamento“ – ketvirtadienį Žinių radijui teigė D. Kreivys.

„Derybų nekomentuosiu, nes derybos ne per žiniasklaidą. Kiek detaliau gali pasakoti derybininkas, kuris vykdo tas derybas, jis geriau gali pakomentuoti“, – pridūrė ministras.

D. Kreivys gruodį teigė, jog Lietuvai su Švedija nesutariant tikriausiai prireiks EK tarpininkavimo. Šalys nesutaria dėl pagrindinio eksportuotojo sąvokos, kuri, pasak D. Kreivio, nėra aiškiai apibrėžta ES dokumentuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Lietuvos derybos su Švedija gali trukti ilgai. Pasak Vyriausybės vadovės, abiejų šalių susitarimas turi būti pasirašytas, nes taip numato Europos Sąjungos reglamentas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad Lietuva ir Švedija turėtų tartis be EK pagalbos. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad susitarimas bus pasiektas. Patarėja teigė, kad beveik pusė Lietuvoje suvartojamos elektros yra importuojama iš Švedijos ir įmanoma patikrinti tiek iš jos patenkančius elektros srautus, tiek ir šalies gamintojų pelnus.

ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki 2022 metų gruodžio 1 dienos padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.

Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros, o ji ateina ne tik tiesiogiai per jūrinį kabelį, bet ir ratu per Latviją.

Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.

2023 01 19 11:47
Spausdinti