UnsplashLietuvai siekiant greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Lietuva nori kitais metais sinchronizuotis, apie tai kalba įstatymas, apie tai savo metinėje kalboje kalbėjo ir prezidentas. Tam, kad mes galėtume padaryti kitais metais, natūralu, kad šiais metais mes turėtume išspręsti BRELL sutarties nepratęsimo klausimą“, – žurnalistams trečiadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio sakė D. Kreivys.
Ministras neatsakė, ar dėl pagreitintos sinchronizacijos nesusitarusi su Latvija ir Estija, Lietuva iš BRELL sutarties pasitrauktų viena.
Ši 2001 metų vasarį sudaryta sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais, jeigu apie pasitraukimą iš jos iki rugpjūčio – likus pusmečiui iki sutarties pabaigos – neinformuoja nė viena iš sutartį pasirašiusių šalių. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.
Lietuvos pareigūnai anksčiau tvirtino, kad pavykus balandį surengtam izoliuoto darbo bandymui šalis svarstytų iš posovietinės BRELL sutarties pasitraukti 2024 metų vasarį.
Pats D. Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva yra pasirengusi, kad sinchronizacija įvyktų jau 2024 metais ir to bus siekiama „visomis išgalėmis“, o sprendimai dėl greitesnio sinchronizavimo bei pasitraukimo iš BRELL sutarties Baltijos šalių bus priimti pristatačius šiuo metu jau atliktų techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros įvykus sinchronizacijai – studijų rezultatus.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“.
Birželio viduryje Seimas priėmė teisines sąlygas greitesniam Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa – 2024-ųjų pirmoje pusėje – sudarančias įstatymų pataisas.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
