UnsplashEnergetikos ministerija iki 2030 metų į žaliosios energetikos plėtrą ir energetinį efektyvumą planuoja investuoti beveik 1 mlrd. eurų, o per artimiausius 1,5 metų – 604 mln. eurų.
„Šios investicijos – didžiulė revoliucija, kuri iš esmės pakeis tai, kaip gaminame ir vartojame elektrą. Planuojame, kad 2030 metais Lietuva iš elektros importuotojos taps eksportuotoja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Iki šiol Lietuvoje elektros gaminome per mažai – tai yra mūsų Achilo kulnas. Mūsų siūloma revoliucija tai pakeis“, – pridūrė jis.
Energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės teigimu, per artimiausius pusantrų metų gyventojams planuojama skirti 118 mln. eurų. Iš jų bus galima kompensuoti dalį šilumos siurblių, saulės energijos kaupiklių, automobilių įkrovimo stotelių ir kitų energetikos įrenginių įsigijimą.
„Pirmieji kvietimai gyventojus pasieks jau šį mėnesį – bus galimybė teikti paraiškas paramai nutolusiems parkams, virš 20 mln. eurų, dar beveik 30 mln. saulės elektrinės įsigijimui ant namo stogų“, – spaudos konferencijoje sakė D. Garbaliauskaitė.
Ministerija taip pat ketina nuo šių metų trečiojo ketvirčio iki kitų metų vidurio gyventojams skirti apie 16 mln. eurų paramą įsirengti elektromobilių stoteles.
„Tai ne tik padės sumažinti sąskaitas gyventojams, bet ir prisidės prie žaliojo kurso įgyvendinimo“, – sakė viceministrė.
Pasak D. Kreivio, šiemet pirmąjį ketvirtį Lietuvoje importuota elektra sudarė 65 proc., vietinė gamyba – saulės ir vėjo pagaminta elektra – 35 proc. visos reikalingos energijos. Siekiama, kad iki 2025 metų apie 50 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros būtų vietinė.
Ministro teigimu, tam, kad atsirastų papildomi elektros gamybos pajėgumai, gyventojams iki 2030-ųjų numatyta skirti 389 mln. eurų namų ūkio energetinio savarankiškumo skatinimui, 52,2 mln. eurų – energetinėms bendrijoms energetinio skurdo mažinimui, 234,1 mln. eurų – greitesniam verslo perėjimui prie žalios energijos ir 300,9 mln. eurų šilumos ūkio sektoriaus įmonėms energijos gamybai didinti.
„Bendroji galia iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 metų turėtų siekti 7 GW – apie tris kartus daugiau nei savo laiku buvo planuota Visagino atominės elektrinės galia“, – sakė D. Kreivys.
Ministerija pabrėžė, kad žaliosios energetikos plėtroje dalyvaus ir viešasis sektorius – jo energetiniam efektyvumui iki 2030 metų valstybė planuoja skirti 300,9 mln. eurų, iš jų – 218,2 mln. eurų per artimiausius 1,5 metų. Už šias lėšas planuojama atnaujinti apie 42 km šilumos trasų, įrengti apie 103 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, renovuoti 372,6 tūkst. kv. metrų energetiškai neefektyvių viešųjų pastatų.
Spartesniam verslo perėjimui prie žaliosios energetikos iki 2030 metų planuojama skirta 234,1 mln. eurų – iš jų 170,1 mln. eurų – iki 2023 metų pabaigos. Tarp tikslų, kuriuos turėtų įgyvendinti įmonės: elektros gamyba ir kaupimas, transporto sektoriaus žalioji transformacija, žaliojo vandenilio gamyba.
Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė, likusią dalį – privatus verslas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
