Dainius Labutis/ELTAValstybės valdomos „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas tikina, kad tarp jos partnerės pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projekte – kompanijos „Ocean Winds“ akcininkų esanti Kinijos valstybinė korporacija projektui nekelia net teorinių rizikų.
„Per keturis korporatyvinius barjerus nutolusi bendrovė, galutiniame projekte turinti truputį didesnę nei 3 proc. jo dalį, neturi net jokios teorinės galimybės daryti įtaką projekto valdymui ar bet kokiems sprendimams“, – interviu BNS sako D. Maikštėnas.
Jis tikina, jog priimant su „Ocean Winds“ dalyvavimu projekte susijusius sprendimus „buvo įtraukta dešimtys įvairių institucijų“ bei atsižvelgta į visas rizikas.
Portalas „Verslo žinios“ neseniai paskelbė, kad „Ocean Winds“ vieno iš akcininkų struktūroje yra Kinijos valstybinė korporacija „China Three Gorges Corporation“, valdanti apie penktadalį Portugalijos energetikos bendrovės „Energias de Portugal“ (EDP) akcijų.
Kitos temos:
- 700 MW „Ignitis grupės“ ir „Ocean Winds“ vėjo parkas Baltijos jūroje turėtų pradėti veikti 2028–2030 metais.
- Artėjant 2030 metams „Ignitis grupė“ tikisi atlikti pirmas investicijas į elektrolizės projektus.
- Naujas beveik 160 mln. eurų vartotojų permokos ESO grąžinimo grafikas „ženkliai trumpės“.
- Radikalūs dujų kainų šuoliai rinkoje neprognozuojami, elektros kainos kitais metais taip pat turėtų išlikti panašios, kaip šiemet.
- „Ignitis grupės“ dividendų politika nebus keičiama, tačiau siūlymas peržiūrėti ESO dividendų politiką „turi prasmę“.
– Praėjusią savaitę „Verslo žinios“ paskelbė, kad „Ignitis grupės“ partnerės jūros vėjo projektuose „Ocean Winds“ vieno iš akcininkų struktūroje yra Kinijos valstybinė korporacija. Ar 2020 metais, kai pradėjote bendradarbiauti su „Ocean Winds“, susipažinote su jos akcininkų struktūra ir įvertinote dėl to galinčias kilti rizikas?
– Žinoma. Ir rengiant konkursą, ir atsirenkant strateginius partnerius labai nuodugniai buvo vertinama ir visa akcininkų struktūra, ir kokią ji gali turėti įtaką ateities projektui bei jo sėkmei. Mano galva, ši publikacija yra labai keista, nes bet kuriam su korporatyvine valdysena ir industrija susipažinusiam specialistui yra akivaizdu, kad per keturis korporatyvinius barjerus nutolusi bendrovė, galutiniame projekte turinti truputį didesnę nei 3 proc. jo dalį, neturi net jokios teorinės galimybės daryti įtaką projekto valdymui ar bet kokiems sprendimams.
Įmonė („Ocean Winds“ – BNS) yra pasaulinė lyderė, veikianti daugumoje Vakarų valstybių, įskaitant ir tas, kurios turi labai griežtą politiką Rytų kaimynių atžvilgiu, – JAV ar Lenkiją. Žinoma, tai yra įdomi tema. Manau, gerai, kad ji buvo panagrinėta, bet yra akivaizdūs faktai, su kuriais neįmanoma ginčytis.
– Apie partnerystę su „Ocean Winds“ jūs paskelbėte 2020 metų rugsėjį. Tačiau po to atėjo 2021-eji, kuomet pablogėjo dvišaliai Lietuvos ir Kinijos santykiai. Ar tuo metu neįžvelgėte rizikų, kad tas nors ir nedidelis Kinijos pėdsakas vėliau gali sukelti ažiotažą?
– Kartoju, nėra net teorinės rizikos (kinams – BNS) turint tokį skaičių akcijų – ne daugiau nei 3 proc. matomumą galutiniame projekte bei atribojimą per keturis korporatyvinius lygius su nepriklausomomis valdybomis ir visame pasaulyje pripažintomis geriausiomis praktikomis.
– Ar „Ocean Winds“ akcininkų struktūrą ir galimas rizikas aptarėte su už užsienio politiką bei saugumą atsakingomis šalies institucijomis?
– Darant šiuos sprendimus buvo įtraukta dešimtys įvairių institucijų ir vyriausybinei strateginių projektų komisijai darant galutinį patvirtinimą į viską buvo atsižvelgta.
– Tai net ir praėjusią savaitę pasirodžius publikacijai jūs čia jokios problemos nematote?
– Nematome jokios problemos, kadangi jos niekada nebuvo.
– Galbūt ateityje rinkdamasi partnerius „Ignitis grupė“ atidžiau žiūrės į jų akcininkų struktūrą?
– Mes nuo pat pradžių žiūrėjome labai atidžiai ir visada darydami sprendimus stengėmės maksimaliai eliminuoti bet kokias rizikas. Akivaizdu, kad į Kinijos, Baltarusijos ar Rusijos tiekimą ar įtaką yra labai atidžiai žiūrima ir jų įtakos niekada nebuvo ir nebus mūsų projektuose.
– Iki sausio vidurio planuojamai įkurti bendrai „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ įmonei išdavus leidimą plėtrai ir veiklai, ji per trejus metus, iki 2027-ųjų, turės gauti leidimą pirmojo jūrinio parko statybai, per šešerius – iki 2030-ųjų – leidimą gaminti elektrą. Ar pavyks visa tai padaryti augant tokių parkų statybų mastams, didėjant komponentų paklausai bei nesibaigiant iššūkiams tiekimo grandinėse?
– Esame sutelkę visas pajėgas ir pritraukiame visus tarptautinius pajėgumus, kad įgyvendintume savo įsipareigojimus. Kalbant apie jūrinio vėjo plėtrą norėčiau atkreipti dėmesį, kad nemažai jūrinio vėjo projektus vystančių tarptautinių bendrovių turėjo iššūkių ir įvairiose šalyse turėjo atsitraukti iš įvairių projektų. Dažniausiai tie atsitraukimai buvo susiję su tuo, kad vystytojai ankstesniais metais fiksavo elektros pardavimo kainas ir tapo paveikti pastarųjų metų infliacijos.
Mūsų projekto galutiniai investiciniai sprendimai, galutinių CAPEX (kapitalo išlaidų – BNS) apimčių bei kaštų užfiksavimai bus vykdomi apie 2026–2027 metus. Visi rinkos analitikai sutaria, kad maždaug tuo laikotarpiu industrija jau normalizuosis.
– Ar „Ignitis grupės“ neištiks Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „Orsted“, kuri neseniai atšaukė savo jūros vėjo projektus JAV, taip pat pasitraukė iš projektų Norvegijoje, likimas?
– Jie turėjo tam tikrą atvirą riziką, kuri buvo susijusi su tuo, kad tiekimo pusėje buvo fiksuota kaina, o investicijų pusėje ji nebuvo fiksuota. „Ignitis grupėje“ yra visiškai skirtinga situacija – mes tai darome lygiagrečiai ir kai išeisime į galutinį investicinį sprendimą, abi pusės – ir tiekimo, ir kaštų – bus atitinkamai užhedgintos (apdraustos – BNS).
Įvairūs verslai per ilgą laikotarpį visada susiduria su trumpalaikėmis rizikomis. Esu tikras, kad ir „Orsted“, ir RWE, ir „Vattenfall“, ir kiti didieji jūrinio vėjo projektų vystytojai tikrai nesustos plėstis toliau, kadangi visame pasaulyje ir ypač Europoje fundamentaliai yra milžiniškas žaliosios energijos poreikis, kurį reikės įgyvendinti maksimaliai išnaudojant žemyninį ir jūrinį vėją.
– Kada galėtų pradėti veikti pirmasis jūsų jūrinis vėjo parkas?
– Tarp 2028 ir 2030 metų. Vėliausiai 2030-aisiais.
– Tačiau 2028-ieji yra gana rizikingas laikotarpis – apie tai yra kalbėję ir jūsų kolegos.
– Tai yra mažai tikėtinas, bet vis dar įmanomas laikotarpis. (...) Ar tai bus 2028-ųjų galas, ar 2030-ųjų pradžia – visai ekosistemai tai tikrai neturės didelės įtakos. Akivaizdu, kad projektas gali judėti (užtrukti – BNS) pusmetį ar metus, ir tai yra normali tokio dydžio projekto vystymo realybė.
– Tačiau 2022-ieji parodė, kad ir vieneri metai energetikos ekosistemai bei rinkai gali turėti labai daug įtakos.
– Taip, bet supraskime, kokią situaciją tuo metu pergyveno visas pasaulis, nes po kovido krizės įvyko milžiniškas infliacijos šuolis, susijęs su dideliu pinigų pasiūlos patekimu į globalias rinkas. Natūralu, kad tokio dydžio šokai sujudina įvairias tiekimo grandines, bet vėlgi Vakarų sistema palaipsniui parodė savo atsparumą ir vyksta normalizacijos procesas.
– Kokia dabar situacija su jūrinio vėjo projektais Latvijoje ir Estijoje, kuriuos „Ignitis grupė“ taip pat norėtų vystyti? Skelbta, kad esate pateikę paraišką vystyti vėjo parkus Rygos įlankoje.
– Tai yra estiškas projektas, mes pateikėme paraišką ir dalyvausime aukcione. (...) Vėlgi, eilėje yra ne vienas tenderis (konkursas – BNS) Estijoje, taip pat 2026 metais numatomi Latvijos jūros vėjo parkų aukcionai. Visus juos atidžiai sekame ir pagal aplinkybes juose dalyvausime.
– Latvijoje ir Estijoje jums reikės konkuruoti su dideliais vietos žaidėjais – „Latvenergo“ bei „Enefit“. Ar jaučiate jų konkurenciją? Kur matote savo stipriąsias puses?
– Mūsų stiprioji dalis yra tai, kad jau dabar mes esame didžiausią vidinį intelektinį kapitalą turinti bendrovė, turinti daug užsienio specialistų, kurie jau dabar yra išvystę ne vieną gigavatą žemyninės ir jūrinės energetikos. Taip pat turime labai stiprius partnerius „Copenhagen Infrastructure Partners“, kurie yra pasauliniai į tokio tipo projektus investuojančių fondų lyderiai. Su tokio lygio partneryste mes tikrai turime didelį pranašumą. P lius pati atsinaujinančios energetikos plėtra šitame regione „Ignitis grupės“ dabar yra labai sparčiai akceleruojama.
– Kaip „Ignitis grupei“ sekasi siekti strateginio tikslo 2023–2026 metais padidinti žaliosios gamybos pajėgumus iki 2,2–2,4 gigavato? Kokias investicijas ir atsinaujinančios energetikos projektus savo „namų rinkose“ planuojate artimiausiu metu?
– Atskirų projektų neminėsiu, bet jeigu jeigu jūs sekate, kaip sparčiai didėja mūsų projektų portfelis, tai jis sparčiai artėja prie 7 gigavatų. Per paskutinius porą metų mes radikaliai išplėtėme savo tiek užtikrintų, tiek vystomų portfelių sąrašą. Tas greitis nemažėja ir kiekvienais metais mes išeiname vis į didesnį investicijų skaičių – šiemet jos yra ir bus rekordinės.
Per ateinantį dešimtmetį ir toliau mes turėsime pakankamai stiprų augimo variklį vystant naujas (atsinaujinančios energetikos projektų – BNS) galias. Kadangi mūsų investicijos akceleruojasi, naujienų bus ne tik šiais, bet, žinoma, ir kitais metais.
– Kokius projektus daugiau ketinate vystyti – saulės ar vėjo? Ar tai daugiau būtų visiškai „nuo nulio“ pradėti projektai, ar esate labiau linkę įsigyti jau pradėtus vystyti projektus?
– Mes žiūrime į visas stadijas. Kaip indikavome strategijoje, mums taip pat svarbu vystyti ne tik gamybos megavatus, bet vis daugiau ir daugiau žiūrime kaip regione išvystyti ir vadinamo lankstumo (projektus – BNS). Mes pradedame nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros, kuri suteiks labai didelį lankstumo kiekį visai sistemai, taip pat atidžiai seksime galimybes investuoti mūsų regione ir į baterijų parkus, o artėjant 2030 metams ir į didelės apimties elektrolizę (elektros energijos pavertimas į vandenilį ir jo produktus – BNS). Be šitų elementų visas regionas pasiektų tam tikrą atsinaujinančių energijos šaltinių įsisotinimo tašką, todėl būtina sparčiai investuoti ir į lankstumą, ir į naują gamybą. (...)
Manome, kad apie 2030-uosius mes prieisime tą tašką, kai Lietuvoje galėsime vystyti didelės apimties elektrolizę išnaudojant tiek žemyninį, tiek jūrinį potencialą. Tikėtina, kad vienas iš labai patrauklių žemyninės elektrolizės centrų bus Elektrėnai, kadangi jis yra įsikūręs labai gerame tinklo taške ir iš jo gali absorbuoti labai didelius energijos nedarant papildomų investicijų. Be to, ten yra visa industrinė zona, kurioje manyčiau, kad iki 2030-ųjų idealiai būtų galima vystyti iki 1 gigavato elektrolizės ir pagaminti apie 50 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Kita elektrolizės hubą būtų logiška vystyti vakarų Lietuvoje išnaudojant tiek jos, tiek visų trijų Baltijos šalių jūrinį potencialą. Ten elektrolizė labai didelėmis apimtimis galės vystytis truputį vėliau – po 2030 metų.
– Pakalbėkime apie kitą aktualiją – 160 mln. eurų vartotojų permoką ESO. Dabar sutartas jos grąžinimo laikas – iki 2036 metų, rinkos reguliuotojo vadovas žadėjo, kad iki šių metų pabaigos turėtų būti patvirtintas naujas grafikas. Ar jau aišku, kiek tas skolos grąžinimo laikas galėtų sutrumpėti?
– Pasikartosiu, kad sutartas ne 15 metų laikotarpis, o buvo nustatyta, kad ne daugiau negu 15 metų. Dabar iki metų galo įmonė ESO kartu su reguliuotoju turi susiderinti, konkretizuoti kriterijus ir tą atnaujintą grafiką. Esu nusiteikęs pozityviai ir manau, kad tas grafikas jį konkretizavus akivaizdu, kad bus trumpesnis.
– Galbūt būti galima pasakyti, kiek trumpesnis?
– Kai grafikas bus suderintas, jis ir bus paskelbtas.
– Prezidentūros atstovai sako, kad skola galėtų būti grąžinta per metus. Ar tai įmanoma?
– Sprendžiant, per kokį periodą išlyginti reguliacinius skirtumus, kurie susidarė kintant metodikai (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – LRAIC – modeliui – BNS) 2021 metais, reikia įvertinti įvairius faktorius. Vienas esminių dalykų darant šį sprendimą – užtikrinti, kad investicijos į tinklą ne lėtėtų, o toliau spartėtų. Pernai ir šiemet šios investicijos buvo rekordinės, jos ir toliau bus labai didelės apimties. Iš kitos pusės turi būti užtikrintas finansinis įmonės (ESO – BNS) ir įmonių grupės tvarumas. Jeigu jo neužtikrintume, automatiškai kiltų skolos kaštai, jie vėl taptų papildoma našta vartotojams. Reguliuotojas, kaip atsakingas visos ekosistemos prižiūrėtojas ir dirigentas, labai gerai supranta šiuo dalykus. Kadangi jis stovi šalies ir vartotojų pusėje, jis derina adekvatų ir protingą grąžinimo terminą.
– Paklausiu kitaip – jis būtų kur kas trumpesnis nei dabar numatytas iki 15 metų laikotarpis?
– Tas 15 metų laikotarpis buvo maksimalus ir akivaizdu, kad jis ženkliai trumpės. Jis buvo daugiau teorinis, nes buvo numatyta, kad tas (permokos – BNS) grąžinimas susiklosčius teisingoms aplinkybėms gali būti padarytas ir daug greičiau.
– Praėjusią savaitę šalies vadovo patarėjas Jarekas Niewierowiczius pareiškė, jog norėtų sužinoti Valstybės kontrolės vertinimą ir apie daugiau su „Ignitis grupe“ susijusių dalykų: planus nutraukti nefiksuotos kainos sutartis su klientais, brangiai įsigytas dujas, užtrukusias Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko statybas. Kaip jūs vertinate tokius Prezidentūros atstovų pareiškimus?
– Energetika yra labai svarbi kiekvieno gyventojo ir verslo įmonės gyvenimo dalis. Kai yra svarbi tema, labai normalu, kad įvairūs visuomenės dalyviai turi lūkesčius ir nori kuo daugiau skaidrumo, užtikrintumo, žinojimo kaip energetika veikia, kas įvyko ir ką galima padaryti geriau. Bet kokie bandymai įsigilinti, išanalizuoti, pateikti išvadas ir pasiūlymus, mano galva, mūsų grupės yra labai sveikintini.
Žinoma, prie to dar pridėčiau, kad atlikus tam tikrą darbą labai svarbu būti labai preciziškiems ir atsakingiems pateikiant informaciją, kad ji netaptų masiniu visuomenės klaidinimu arba netikrų naujienų gamyba. „Ignitis grupė“ yra didžiausia Baltijos šalių listinguojama bendrovė, turinti strateginę reikšmę visai šaliai ir regionui, todėl tą susietą informaciją ir ypač tam tikras išvadas visada reikia pateikinėti labai atsakingai.
– Kaip suprantu, čia turite galvoje Valstybės kontrolę ir jos elektros energetikos sektoriaus audito išvadas?
– Šis palinkėjimas galioja bet kokiai analizei, bet kokiems pasiūlymams arba bet kokiems teiginiams, kadangi tai yra labai svarbu kiekvienam iš mūsų.
– Prezidentūros pareiškimai, vartotojų permoka ESO, informacija apie Kinijos bendrovės buvimą partnerių akcininkų struktūroje – kaip tai atsiliepia „Ignitis grupės“ darbui, paveikia akcijų vertę ar akcininkus?
– Nemanau, kad tai iš esmės paveikia akcijų vertę. Listinguojama įmonė per keletą metų rodo labai stabilią ir gerai prognozuojamą veiklą, turi labai stiprią korporatyvinio valdymo sistemą ir demonstruoja labai adekvatų ir sąžiningą strateginį atsparumą. Iš kitos pusės įvairios visuomenės diskusijos visada padeda daugiau sužinoti apie įmonę, jos veiklą, kadangi įmonė proaktyviai pateikia informaciją, išsklaido mitus ir netikras naujienas, ir visuomenės dalyviai, kurie iš tikrųjų nori sužinoti tą informaciją, ją sužino.
– Bet tos diskusijos tam tikra prasme grupei turbūt daro reputacinę žalą?
– Vėlgi, jeigu informacija pateikiama nekokybiškai, jeigu ja manipuliuojama tam tikra žala visada yra sukuriama. Bet pasikartosiu, kad grupė demonstruoja ilgalaikį strateginį atsparumą trumpalaikėms spekuliacijoms ir iš tikrųjų deda labai daug pastangų, kad parodytų tą teisingą informaciją visiems visuomenės dalyviams.
– Ar nepasikartos pernykštis scenarijus, kai metų pabaigoje staiga pabrangus gamtinėms dujoms, antram pusmečiui 71 proc. jų nusipirkote po 125 eurus už megavatvalandę? Kaip žinia, antrąjį šių metų pusmetį buitiniai vartotojai ir toliau už dujas moka didelę kainą.
– Noriu priminti, kad „Ignitis“ 70 proc. dujų portfelio kainos fiksavo suderinęs tai su reguliuotoju tam, kad būtų apsisaugota nuo galimai keliagubai išaugsiančių kainų buitiniams vartotojams. Tuo metu, kai ji buvo fiksuojama, tai buvo lapkričio–gruodžio mėnesiais (2022 metų – BNS), kainų trendas buvo apsivertęs ir pradėjo kilti atgal. Tas kainų draudimas tikrai pasiteisino, o kad po to sausio mėnesį radikaliai nukrito kainos, nuo to visi vartotojai tik išlošė, nes dalis portfelio nebuvo hedginta (apdrausta – BNS). Taip pat geresnėmis kainomis naudojosi nebuitiniai vartotojai.
– Ar šių metų pabaigoje vėl negresia tokie kainų šuoliai, kaip praėjusiais metais?
– Tokio radikalaus dujų kainų šuoliavimo, ką mes matėme 2022 metais, ir labai staigaus kryčio 2023 metų sausį, mes neprognozuojame. Tai buvo susiję su tam tikrais struktūriniais pokyčiais visoje rinkoje. Tam tikro volatilumo rinkose visada galima laukti, bet koks jis bus, žinoma, priklausys ir nuo to kiek šalti bus orai šį sezoną Europoje bei ar bus dar kažkokių geopolitinių ar kitų sukrėtimų. Tačiau Europos energetinė sistema parodė labai didelį atsparumą ir matome pakankamai gerą normalizavimąsi visose rinkose.
– Kitų metų pirmajam pusmečiui „Ignitis“ yra užfiksavusi 30 proc. buitinių vartotojų dujų portfelio. Suprantu, kad ši dalis atsižvelgiant į kainas rinkoje irgi buvo suderinta su reguliuotoju. Tačiau ar vasarą esant mažesnėms dujų kainoms nebuvo galima užfiksuoti dar didesnę portfelio dalį?
– Buvo aiškiai sudėliotas grafikas, kokioms esant kainoms rinkoje kokį procentą dujų portfelio galima fiksuoti. Pagal tą sutartą procentą preciziškai ir buvo įgyvendintas suderintas planas. Jeigu įsigilintumėte į skaičius „daugiau ar pigiau“ nebuvo – viskas buvo įsigyta pakankamai efektyviai.
– O kokių elektros kainų kitais metais gali tikėtis elektros vartotojai?
– Panašu, kad kainų lygis gali būti panašus kaip ir šiemet, plius-minus tai priklausys nuo dujų kainos Europoje dinamikos. Tačiau kol kas kažkokių didelių pokyčių neplanuojame.
– Šių metų devynių mėnesių „Ignitis grupės“ rezultatuose skelbiama, jog dėl mažesnių elektros kainų 3,3 proc. sumažėjo jos koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA). Kaip grupės finansinius rezultatus gali paveikti rinkoje mažėjančios elektros kainos?
– Reikia suprasti, kad 2022 metai buvo ekstremalių išbandymų metai, kurie turėjo įtaką ir grupės darbiniam kapitalui, ir kitiems rodikliams. Kita vertus, natūralu, kad aukštos elektros kainos 2022 metų rezultatuose iš dalies lėmė ir didesnius EBITDA skaičius. 2023 metais normalizavusis kainoms, matome tam tikrus pokyčius ir apyvartoje, ir koreguotame EBITDA. Tai yra labai stabilios ir gerai subalansuotos veiklos pavyzdys. Kaip ir skelbėme, šiemet koreguotos EBITDA prognozės nekeičiame ir tikimės, kad šiemet ji bus 430–480 mln. eurų.
Kitų rodiklių prognozių mes neteikiame, bet jeigu visuomenės nariams ir analitikams įdomūs įmonės rezultatai, visada atkreipiu dėmesį, kad reikia sekti koreguotos EBITDA ir koreguoto grynojo pelno rodiklius, nes jie parodo tikrą sukurtą vertę atitinkamais metais, eliminuojant reguliacinius skirtumus kompensuojamus per kitus reguliacinius periodus.
– Tiek Lietuva, tiek „Ignitis grupė“ per artimiausius dešimtmečius tikisi tapti elektros eksportuotoja. Kaip sutikote žinią apie svarstomą sausumos jungties alternatyvą vietoje jūrinio „Harmony Link“ kabelio?
– Visam regionui yra labai gerai žinia, kad tarptautinė elektros linija į Lenkija bus, ir labai geras sprendimas atrasti pigesnį ir greitesnį variantą. Tarptautinės jungtys ir didelės apimties lankstumo sprendimai yra pagrindiniai faktoriai, kad nesustotų atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Kitu atveju – ji atsimuš į įsisotinimo tašką ir sustos, nes bus ekonomiškai neatsiperkanti.
– Kaip vertinate Seimo Ekonomikos komiteto siūlymą peržiūrėti ESO dividendų politiką, įmonės pelną nukreipiant investicijoms į infrastruktūrą?
– Seimo Ekonomikos komiteto pamąstymai yra labai teisingi. Jie atkreipia dėmesį, kad kitą dešimtmetį bus labai svarbu toliau išlaikyti ženklų investicijų srautą į tinklus, kad būtų prijungti nauji vartotojai ir užtikrinta tinklų kokybė bei transformacija į žaliąją energetiką. Ekonomikos komitetas pasisakė apie siūlymus peržiūrėti ESO dividendų politiką – panašiai taip ir vyksta.
Noriu atkreipti dėmesį, kad apie 2016 metus liūto dalį visos grupės dividendų sudarė iš skirstomojo tinklo gaunami dividendai. Nuo 2016 metų iki dabar intensyviai vystant žaliąją energetiką mūsų EBITDA kompozicija radikaliai pasikeitė ir dabar ESO tinklai sudaro apie trečdalį viso verslo, o daugiau nei pusė – žalioji energetika. Panašiai pasiskirsto ir grąžos srautai.
Natūralu, kad tas pinigų srautas, kuris 2016, 2017 ar 2018 metais buvo gaunamas iš tinklų, dabar iš esmės keičiasi ir didesnė grąža ateina iš žaliosios energetikos.
– Finansų ministerijos atstovė komitete teigė, kad „Ignitis grupės“ dividendų politikos dažnai keisti nereikėtų.
– Grupės dividendų politika ir nebus keičiama. Visos grupės dividendų politika yra ypatingai svarbi išlaikant šalies reputaciją visų tarptautinių investuotojų akyse tam, kad ir pati „Ignitis grupė“, ir kitos regiono įmonės toliau galėtų efektyviai dalyvauti į regioną pritraukiant akcinį ir skolos kapitalą. O jo reikės labai daug vykdant energetikos transformaciją ir čia jokių pokyčių grupės dividendų politikoje nebus.
O tam tikras perskirstymas tarp verslo sričių, natūraliai augant vienoms ir išliekant stabilioms kitoms, yra natūralus dalykas, todėl tas pasiūlymas turi savo prasmę.
