UnsplashBirželio mėnesį pirmą kartą daugiausia elektros Lietuvoje pagamino saulės elektrinės, teigia „Litgrid“. Visgi, Baltijos šalyse sumažėjus vėjo ir hidroelektrinių generacijai ir vykstant Estijos–Suomijos jungties remontui daugiau gamino šiluminės elektrinės, keitėsi įprasti elektros prekybos srautai.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, mažesnė vėjo ir hidroelektrinių gamyba, taip pat Estijos–Suomijos jungties remontas prisidėjo prie kainų augimo.Birželio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 99 Eur / MWh. Tai 27 proc. daugiau nei gegužės mėnesį, kai kaina buvo 78 Eur / MWh.
„Pirmąjį vasaros mėnesį saulės elektrinės pagamino daugiau energijos nei vėjo jėgainės ir bendrai daugiausia iš visų elektrinių, tai pirmas kartas Lietuvoje. Nors dėl aukštos temperatūros saulės elektrinių efektyvumas mažėja, ilgomis birželio dienomis saulės generacija pasiekė net 108 GWh. Tuo metu dėl pakankamai ramių orų vėjo gamyba mažėjo maždaug ketvirtadaliu iki 95 GWh. Taip pat dėl sausros pirmoje birželio pusėje Baltijos šalyse reikšmingai mažėjo hidroelektrinių gamyba, ypač Latvijoje, kur didžiosios hidroelektrinės gamino tik 78 GWh. Tai yra net 71 proc. mažiau nei gegužę, kai jų generacija siekė 269 GWh“, – sako L. Varanavičius.
Mažėjant atsinaujinančių išteklių generacijai Baltijos šalyse jas keitė šiluminės elektrinės. Pavyzdžiui, Lietuvoje jos pagamino 82 GWh arba dvigubai daugiau nei gegužę, o Latvijoje didžiosios dujomis varomos elektrinės, kurios gegužę negamino visai, birželį generavo apie 60 GWh.
Pasak L. Varanavičiaus, birželio pirmosiomis savaitėmis taip pat keitėsi įprasti energijos prekybos srautai.
„Įprastai pigesnė elektros energija iš Švedijos ir Suomijos per Baltijos šalis keliauja į vieną brangiausių Europos rinkų – Lenkiją. Tačiau birželio 5–16 dienomis dėl remonto darbų atjungus „EstLink 2“ kabelį prekybos tendencijos pakito. Latvijoje hidroelektrinėms gaminant minimaliai ir esant ribotoms galimybėms importuoti iš Estijos, sparčiai išaugo srautas iš Lenkijos per Lietuvą į Latviją. Užbaigus „EstLink 2“ jungties remontą, į Baltijos šalis vėl plūstelėjo suomiška elektros energija“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Aukščiausios kainos – Lenkijoje
Pasak „Litgrid“, Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje kaina buvo šiek tiek mažesnė – 92 Eur / MWh. Panaši kaina buvo ir Vakarų Europoje: Vokietijoje – 95 Eur / MWh, Prancūzijoje – 91 Eur / MWh. Brangiausia prekybos zona Baltijos jūros regione išliko Lenkija, kurioje mėnesio kaina siekė 118 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 877 GWh. Lyginant su geguže vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 1 procentu.
Augo saulės ir šiluminių elektrinių gamyba
Bendrai Lietuvoje per birželį buvo pagaminta 391 GWh elektros energijos, tiek pat kiek ir gegužę. Vietos elektrinės užtikrino 45 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, saulės elektrinės birželį gamino daugiausiai – apie 28 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 8 proc., palyginti su gegužės mėnesiu: nuo 100 GWh iki 108 GWh. Birželį vėjo jėgainių gamyba mažėjo 22 proc. nuo 122 GWh iki 95 GWh. Taip pat reikšmingai mažėjo hidroelektrinių generacija, 32 proc. nuo 79 GWh iki 54 GWh. Kitos elektrinės gamino panašiai kaip ir praėjusį mėnesį – 52 GWh, tačiau šiluminių elektrinių gamyba išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 39 GWh iki 82 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 62 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 697 GWh, palyginti su gegužės duomenimis, jis mažėjo 3 proc. nuo 722 GWh. Birželį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 65 proc., iš Latvijos – 19 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuoti apie 16 procentų. Eksportas birželį mažėjo 2 proc., palyginti su gegužės mėnesiu nuo 146 GWh iki 142 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 54 proc., 45 proc. – į Latviją, o likęs 1 proc. – į Švediją.
