UnsplashSumažėjus vėjo elektrinių gamybai vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Liepos 24–30 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 21 proc. ir siekė 98 eurus.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius, augančias elektros kainas lėmė Baltijos šalyse apie 40 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, kurią keitė importas tranzitu per Lenkiją iš Vidurio Europos šalių bei Švedijos.
„Maksimaliai importuojant iš žemiausiomis kainomis pasižyminčių Švedijos ir Suomijos zonų, sumažėjusią vėjo gamybą keitė importas iš Lenkijos kaimynių. Įprastai per Lenkiją mus pasiekia tranzitiniai srautai iš Vokietijos dėl didelio atsinaujinančių šaltinių generuojamo pertekliaus. Tačiau praėjusią savaitę vėjo generacija Vokietijoje buvo nedidelė, todėl elektros srautas į Baltijos šalis per Lenkiją tekėjo iš Slovakijos, Čekijos bei tos pačios Švedijos. Šiose šalyse didelius energijos kiekius gamina branduolinės ir šiluminės elektrinės“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 196 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 39 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 76 GWh elektros – 15 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje mažėjo 38 proc. iki 22 GWh, saulės elektrinių – beveik 10 proc. iki 19 GWh, tačiau panašiu kiekiu – iki 11 GWh – išaugo hidroelektrinių gamyba. Tuo metu šiluminių elektrinių gamyba išliko tokia pati kaip ir prieš savaitę – 20 GWh.
Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 28 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 26 proc., šiluminės elektrinės – 26 proc., hidroelektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
63 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas augo 2 proc. iki 153 GWh. 77 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. iš Latvijos, o likę 10 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 36 proc. iki 23 GWh. 75 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, likę ketvirtadalis eksportuotas į Latviją.
