ScanpixDujotiekis „Nord Stream 2“, skirtas padvigubinti gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos į Vokietiją, penktadienį buvo užbaigtas, praėjus daugiau nei trejiems metams nuo politinės kontroversijos aptemdytų statybų pradžios.
Toliau apžvelgiama šio energetikos projekto – Ukrainos vadinamo „geopolitiniu ginklu“, pasak kritikų, padidinsiančio Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, – istorija.
Kas tai yra?
Rusijos Baltijos jūros pakrantę su Vokietijos šiaurės rytine dalimi jungiantis 1 200 km ilgio povandeninis dujotiekis „Nord Stream 2“ nutiestas ta pačia trajektorija, kaip ir daugiau nei prieš dešimtmetį užbaigtas „Nord Stream 1“.
„Nord Stream 2“, kaip ir jo dvynys, Europai galės tiekti 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, todėl traukiantis vietinei gavybai žemynas turės daugiau galimybių gauti palyginti pigių gamtinių dujų.
Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ priklauso kontrolinis 10 mlrd. eurų vertės projekto akcijų paketas. Projekte taip pat dalyvauja Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Shell“.
Statyboms einant į pabaigą „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad dujų tiekimas galėtų prasidėti jau spalio mėnesį.
Kodėl dujotiekis kontroversiškas?
„Nord Stream 2“ aplenkia Ukrainos vamzdynų infrastruktūrą, todėl ši šalis kasmet negaus apie 1 mlrd. eurų tranzito mokesčių. Be to, Kijevas būgštauja, kad neteks svarbios potencialios Rusijos agresijos atgrasymo priemonės.
Ukraina, įsitraukusi į konfliktą su Rusija nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą, taip pat mano, kad Rusija naudos „Nord Stream 2“ politiniam spaudimui daryti.
Ankstesniuose ginčuose su Rusija Ukrainai kelis kartus buvo nutrauktas dujų tiekimas.
Susirūpinusios yra ir JAV bei dar kelios Europos valstybės – ypač Lenkija ir Rytų Europos šalys. Jos nerimauja, kad gali tapti pernelyg priklausomos nuo Maskvos energetinio saugumo srityje.
Tuo metu analitikai nesutaria dėl „Nord Stream 2“ ekonominės ir ekologinės naudos.
Vokietijos analitinio centro DIW 2018 metais paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad šis projektas nereikalingas ir pagrįstas prognozėmis, kuriose „gerokai pervertinta gamtinių dujų paklausa Vokietijoje ir Europoje“.
Iš kur Vokietijos entuziazmas?
Rusija ir Vokietija tvirtina, kad „Nord Stream 2“ yra grynai komercinis projektas.
Didžiausia Europos ekonomika importuoja apie 40 proc. dujų iš Rusijos ir mano, kad dujotiekis padės Vokietijai atsisakyti anglių bei branduolinės energijos.
Be to, buvęs vokiečių kancleris Gerhardas Schroederis yra „Nord Stream 1“ operatorės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas.
Didelis išbandymas įvyko metų pradžioje, kai kanclerė Angela Merkel atlaikė smarkų Vašingtono ir Briuselio spaudimą atsisakyti projekto po Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo.
Esminiai pokyčiai JAV pozicijoje?
JAV prezidentas Joe Bidenas, kaip ir jo pirmtakai Barackas Obama ir Donaldas Trumpas, nepritaria „Nord Stream 2“. J. Bidenas laiko šį dujotiekį Europai kenksmingu sandoriu, keliančiu pavojų saugumui.
Tačiau tokios pozicijos kritikai dažnai teigia, kad JAV tenori padidinti Europai parduodamų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) apimtis.
JAV sankcijos, paskelbtos dujotiekį tiesiantiems Rusijos laivams, ilgą laiką trukdė užbaigti „Nord Stream 2“ ir sukėlė Vokietijos įtūžį.
Tačiau J. Bidenas, norėdamas atkurti transatlantinius ryšius po audringos D. Trumpo eros, gegužę netikėtai panaikino sankcijas projektui vadovaujančiai rusų kontroliuojamai bendrovei.
Liepą Berlynas su Vašingtonu sudarė susitarimą, leidusį užbaigti dujotiekio statybas ir numatantį atsaką Maskvai, jei Kijevo nuogąstavimai pasitvirtins.
Vokietija taip pat pasižadėjo pasitelkdama savo įtaką įtikinti Rusiją pratęsti dujų tranzito per Ukrainą susitarimą, baigsiantį galioti 2024 metų pabaigoje, taip pat paskatinti investicijas į žaliosios energijos projektus Ukrainoje.
Kas laukia Ukrainos?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tebetvirtina, kad „Nord Stream 2“ kelia rimtą grėsmę pasaulio saugumui.
„Šį projektą vertiname tik per saugumo prizmę ir laikome jį pavojingu geopolitiniu Kremliaus ginklu“, – sakė jis per rugpjūtį Kijeve įvykusį susitikimą su A. Merkel.
V. Zelenskio atstovas penktadienį pareiškė, kad Kijevas „kovos su šiuo politiniu projektu prieš ir po jo užbaigimo ir net po to, kai bus įjungtos dujos“.
Rugsėjo pradžioje J. Bidenas, dar kartą patvirtindamas paramą Ukrainai, priėmė V. Zelenskį Baltuosiuose rūmuose.
Po to susitikimo ukrainiečių žurnalistams pareiškė išgirdęs iš J. Bideno pažadą, jog Jungtinės Valstijos įves sankcijas prieš dujotiekį, jeigu iš Rusijos pusės bus užfiksuota „pažeidimų“, kurie sukeltų problemų Ukrainos energetiniam saugumui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
