UnsplashEuropos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas.
Apžvalgoje remiamasi vieša informacija, pranešimais, ekspertų bei stebėtojų komentarais.
Kodėl kilo diskusijos dėl dujų kainų lubų?
Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES.
Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tačiau prieštarauja Vokietija ir Nyderlandai – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.
Europos Komisija dujų, naudojamų elektrai gaminti, kainų lubų iki šiol nesiūlė. Praėjusią savaitę ji pasiūlė įvesti dinamines dujų kainų lubas, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams ar elektros gamybai.
Vis dėlto praėjusią savaitę Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai pasiekė kompromisą ir paragino Komisiją bei Bendrijos energetikos ministrus pateikti konkrečius sprendimus dėl dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubų, įskaitant kaštų ir naudos analizę, taip pat dėl laikino dinaminio kainų dujoms koridoriaus.
Kai kurie ekspertai sako, jog, Europos Vadovų Tarybos (EVT) raginimas reiškia, kad, nepaisant išsiskiriančių nuomonių, EK pateiks vienokį ar kitokį su dujų kainų lubomis susijusį pasiūlymą.
Kas dar liko neišspręsta?
Kokia bus konkreti dujų kainų lubų taikymo tvarka, paaiškės EK atlikus kaštų ir naudos analizę, o dėl konkrečių detalių ir turinio turės susitarti energetikos ministrai. Neatsakytas kol kas yra ir lubų finansavimo bei jo šaltinių klausimas.
Lietuva siekia, kad kad dujų kaina virš nustatytos ribos būtų finansuojama ES lėšomis. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai būtų galima daryti skolintomis EK lėšomis, o eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tokią galimybę įvertina skeptiškai – pasak jo, tam prieštarautų už griežtesnę finansinę politiką pasisakančios Bendrijos šalys.
Kai kurie ekspertai teigia, jog nesusitarus dėl europinio būtų galima kalbėti apie nacionalinį finansavimą, šalims narėms suteikiant lanksčias skolinimosi galimybes.
Taip pat lieka neaiškus lubų dydis – į šį klausimą taip pat atsakys kaštų ir naudos analizė. Dalies ekspertų nuomone, lubos turi būti susietos su Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyje elektros gamybai deginamos anglies kaina bei su dujų kainomis TTF biržoje. Todėl, jų skaičiavimais, dujų kainos lubos galėtų siekti 100–150 eurų už megavatvalandę.
Ar dujų kainų lubos bus pritaikytos?
Nyderlandų dujų biržoje TTF, kuri laikoma pagrindine dujų kainas Europoje formuojančia birža, lapkričio ateities sandorių kaina antradienį ryte buvo 94 eurai už megavatvalandę (MWh). Rugpjūčio 24 dieną vieno mėnesio ateities sandorių kaina siekė 300 eurų.
Tačiau nepaisant smukusių kainų, tai gali būti tik laikinas atokvėpis – žiemą dujų trūkumo problema gali vėl paaštrėti, ypač jei ji bus šalta. Pasak analitikų, ateities sandoriai rodo, kad netrukus dujų kainos gali pakilti iki 150 eurų ir tokios išsilaikyti iki 2023 metų pabaigos, todėl situacija energetikoje išliks įtempta ir kitų metų žiemą.
Kiti ekspertai sako, kad pati rinka padėjo pasiekti tokių rezultatų, kokių buvo tikimasi iš dujų kainų lubų, todėl toliau krentant dujų kainoms naujo mechanizmo gali tiesiog neprireikti.
Kada galėtų būti priimti sprendimai?
Manoma, kad už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai sprendimų dėl dujų kainų lubų antradienį nepriims, nes EK dar nebus parengusi konkrečių pasiūlymų.
Lietuva nori, kad su dujų kainų lubomis susiję sprendimai būtų priimti iki žiemos pradžios, tačiau tikėtina, kad tai bus padaryta tik kitais metais.
Kas naudinga Lietuvai?
Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams. Jis teigiamai įvertino praėjusią savaitę EK pasiūlymą riboti dujų kainas sandoriams TTF biržoje, tačiau nepritarė dinaminės kainų ribos idėjai. Pasak ministro, būtina, kad lubos būtų nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia EK.
Ekspertai sutaria, jog viršutinė riba dujoms, deginamoms elektros gamyboje, būtų naudingas Lietuvai modelis bei leistų pasigaminti daugiau elektros už konkurencingą kainą. Elektrėnų elektrinę valdančios bendrovės „Ignitis gamyba“ atstovai taip pat patvirtino, kad lubos leistų elektrą gaminti konkurencingesne kaina šios elektrinės 9-am blokui.
