Renginio organizatorių nuotr.Lietuvoje vis sparčiau plėtojamas atsinaujinančios energetikos sektorius. Tai patvirtina ir Europos investicijų banko (EIB) energetikos ekspertas Assenas Gasharovas. „Nors ir Lietuva yra maža, ji turi daugybe galimybių investuoti į energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančią energiją pastatuose“, – pabrėžė jis pokalbyje apie iniciatyvą ELENA su IQ apžvalgininke Agne Baltrūnaite.
– Yra žinoma, kad ELENA – tai bendra EIB ir Europos Komisijos (EK) iniciatyva, orientuota į techninę pagalbą plėtojant investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančią energiją bei tvarų viešąjį transportą. Papasakokite konkrečiau apie šią iniciatyvą?
– ELENA buvo įsteigta 2009 m. Paprastai ELENA remia didesnius nei 30 mln. eurų vertės investicijų projektus, kurių įgyvendinimo laikotarpis energijos vartojimo efektyvumo srityje yra ne mažiau kaip treji metai, o miesto transporto ir judumo srityje – ketveri metai.
Šalys, su kuriomis pasirenkame dirbti, priklauso nuo ekonominio efektyvumo ir kartu mūsų susidomėjimo siūlomais projektais. Taip pat svarbus ir mūsų žinomumas, todėl stengiamės skleisti žinią apie vykdomas veiklas ir tokiu būdu pritraukti kuo daugiau suinteresuotų valstybių institucijų, savivaldybių drauge vykdyti projektus. Mūsų partneriai labiausiai vertina savitarpio pasitikėjimą, informuotumą ir, tai, kad esame atviri smulkiems projektams. Jeigu projektai yra smulkūs, mes juos stipriname ir paverčiame didesniais.
– Kokius investicijų projektus ELENA remia Lietuvoje?
– Šiuo metu Lietuvoje turime du projektus. Tačiau pagrindinė problema, su kuria susiduriame Lietuvoje, yra šalies dydis. Lietuva yra maža šalis, turinti mažą ekonomiką, tačiau, kaip ir minėjau, mes čia jau vykdome du projektus. Tai rodo, kad, nors ir šalies ekonomika – maža, vis tiek įmanoma bendradarbiauti. Šiuo metu ELENA projektai yra tebevykdomi ir bent kol kas jie neturi galutinių terminų.
Tai vieną iš projektų Lietuvoje vykdome nacionaliniu lygmeniu kartu su Energetikos ministerija. Šio projekto tikslas – apjungiant visas ministerija ir kuo daugiau savivaldybių – atnaujinti viešuosius pastatus ir gatvių apšvietimą. Kitas Lietuvoje vykdomas projektas – visiškai kitoks. Jį vykdo Klaipėdos savivaldybė, siekianti viešajam transportui naudojamus autobusus visiškai pakeisti tvariais elektriniais autobusais.
– Ar matote galimybių Lietuvoje vykdyti daugiau projektų?
– Mes ir toliau Lietuvoje norėtume dirbti įvairias lygiais: tiek savivaldos, tiek ir nacionaliniu. Į mus jau kreipėsi kelios skirtingos valstybinės agentūros ir taip pat keletas vietos valdžios institucijų, tačiau kol kas tikslių ateities planų atskleisti negalime. Iš esmės, mes daugiausia dirbame su kiekvienos šalies didžiaisiais miestais, sostinėmis, todėl labai akivaizdu, kad norėtume dirbti ir su Lietuvos sostine Vilniumi.
Kalbant apie ministerijas, tai dažniausiai jos kuruoja dėl skirtingų projektų portfolio. Lietuvoje bendradarbiaujame su Susisiekimo ir Energetikos ministerijomis. Be to, dirbti su Lietuva mums yra patogu, nes verslas ar valstybinės įstaigos gali tiesiogiai kreiptis dėl finansinės pagalbos į INVEGA. Žinoma, be privataus sektoriaus, Lietuvoje mums labai svarbūs bankai, kurie patys kuria įvairius produktus ar paslaugas energijos efektyvumui skatiniti. Privačios įmonės ar kitos suinteresuotos grupės gali užpildyti paraiškas dėl energijos efektyvumo projektų ir tiesiogiai bendradarbiauti su mumis.
– Palyginkite Baltijos valstybes, kaip Latvijoje ir Estijoje plėtojami energetikos investiciniai projektai?
– Situacija yra panaši visose Baltijos šalyse, nes visų šalių ekonomikos – mažos. Tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje norėdami pradėti ELENA projektus, susidūrėme su identiškomis problemomis.
Šiuo metu tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje yra vykdoma po vieną projektą, o Lietuvoje – du. Todėl Lietuvą galiu išskirti kaip energetikos investicinių projektų regiono lyderę. Mano nuomone, per pastaruosius metus Latvija ir Estija patyrė daugiau problemų su viešosiomis dotacijomis, todėl ir mes negalėjome padėti. ELENA tiktai suteikia techninę pagalbą, tačiau projektai turi būti finansuojami iš kokių nors kitokių lėšų.
– Kokios valstybės yra visos Europos energijos efektyvumo lyderės? Kuo tos šalys išsiskiria?
– Daugiausia projektų turime Danijoje ir Nyderlanduose. Šios valstybės ilgą laiką buvo labai aktyvios atsinaujinančios energetikos bei energijos efektyvumo projektų srityse. Be to, tiek Danija, tiek ir Nyderlandai turi išplėtotą energetikos infrastruktūrą. Mano manymu, ELENA projektų gausa minėtose valstybėse – stiprios danų bei olandų verslo kultūros padarinys. Tiek vieni, tiek kiti pasinaudojo visomis siūlomomis galimybėmis tvaresnei šalių energetikai kurti.
