ScanpixEuropos Komisija kitą savaitę pateiks siūlymus, kaip mažinti bendrijos priklausomybę nuo Rusijos dujų, sako naujasis komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
„Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas“, – BNS sakė šią savaitę naujas pareigas pradėjęs eiti M. Vaščega.
Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu bendrija sieks užtikrinti dujų tiekimą, diversifikuojant jų šaltinius. Ilgainiui priklausomybę bus siekiama mažinti vystant atsinaujinančią energiją.
Komisija jau kurį laiką svarstė, kaip sumažinti šį sezoną ypač išaugusias dujų kainas Europoje, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą nukreipė Briuselio dėmesį į siekį apskritai mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Karas Ukrainoje rodo „dviejų pasaulių susidūrimą“, sakė M. Vaščega, vėliau pridūręs, jog Rusijos agresijos akivaizdoje Europos Sąjunga (ES) ir Ukraina tampa dar artimesnės.
„Priešakyje mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau aš neabejoju, kad žmonės, kurie taip gina Europos vertybes, priklauso Europos šeimai“, – sakė jis.
Pasak M. Vaščegos, prasidėjęs karas paspartins ES diskusijas apie glaudesnius ryšius gynybos klausimais.
– Europos Sąjunga uždraudė Rusijos valstybinius kanalus „Sputnik“ ir „Russia Today“, taip pat atjungė septynis Rusijos bankus nuo SWIFT. Prieš kelis metus turbūt nebūtume galėję to įsivaizduoti. Ką tai sako apie Bendriją?
– Aš manau, kad Bendrija per kelias dienas išgyveno suvokimo transformaciją. Vakar (pokalbis vyko trečiadienį – BNS) Europos Komisijos pirmininkė, kalbėdama Europos Parlamente, aiškiai įvardijo, kad tai yra toks dviejų pasaulių susidūrimas: teisės viršenybės ir ginklo viršenybės susidūrimas, demokratijos ir autokratijos susidūrimas, taisyklėmis pagrįstos tvarkos ir plikos agresijos susidūrimas. Tai nėra vien tik apie Ukrainą, kuriai mes norime labai padėti, bet ir apie tarptautinės sistemos ateitį.
Tai toks greitas suvokimas ir didžiulė vienybė Europoje, kurią mes matome tiek iš žmonių protestų prie Rusijos ambasadų visų ES narių sostinėse, bet taip pat ir komisijos ir visos ES atsake, kurį pateikėme Rusijai.
– Kalbate apie susidūrimą. Kas bus, jeigu Europa pralaimės šitą kovą?
– Na, Europa pasiryžusi padaryti viską, kad mes galėtumėme toliau gyventi demokratijoje, džiaugtis laisve ir kad kitos valstybės, pasirinkusios tokį kelią, galėtų džiaugtis šiais dalykais. Dėl tos priežasties iš tiesų Rusijos agresija Ukrainoje susilaukė tokios visiškai aiškios ir greitos Europos Sąjungos reakcijos, pasmerkimo. Taip pat susilaukė sankcijų – tikrai įvairiapusiškų, greitų, tokių, kokių dar visai neseniai negalėtume įsivaizduoti.
Jūs pats paminėjote bankų atjungimą nuo SWIFT, sudarėme didžiulį sąrašą sankcionuojamų žmonių – jame yra ir Putinas, ir jam artimiausi finansuotojai. Mes taip pat uždarėme oro erdvę Rusijai, įvedėme sankcijas svarbiausioms ir pažangiausioms technologijoms. Na, ir galiausiai ES panaudos Europos taikos priemonę – 500 mln. eurų, iš kurių 450 mln. eurų pirmą kartą bus skirti gynybinės ginkluotės įsigijimui ir paskyrimui besiginančiai šaliai.
– Europos Komisijos pirmininkė prieš kelias dienas pavadino Ukrainą „viena iš mūsų“ ir pasakė, kad „norime jūsų Europos Sąjungoje“. Kaip turėtume suprasti šitą žinutę?
– Ukraina visada buvo labai artima ES partnerė, jos reformų pastangos buvo remiamos visokeriopai jau daugelį metų ir Ukraina turi didžiausią ir išsamiausią Laisvosios prekybos sutartį su ES. Šiandien tokios agresijos akivaizdoje ES ir Ukraina tampa dar artimesnės. Priešakyje mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau aš neabejoju, kad žmonės, kurie taip gina Europos vertybes, priklauso Europos šeimai.
– Ar tą dalį „norime jūsų Europos Sąjungoje“ turėtume suprasti kaip Komisijos pirmininkės paramą Ukrainos narystei ES netrukus?
Na, Europos Komisijos pirmininkė pasakė tai, ką ji pasakė, aš šioje vietoje kažko papildomo negaliu pridėti. Tai, kad žmonės, taip drąsiai ginantys Europos vertybes, priklauso Europos šeimai, tai faktas.
– Ar karas Ukrainoje gali sukelti ekonominę krizę Europoje?
– Be jokios abejonės, karas Ukrainoje ir sankcijų paskelbimas Rusijai gali turėti ir turės kainą ES ir jos ekonomikai. Tačiau aš manau, jog šiuo atveju visi supranta, kad laisvė ir demokratija yra svarbiau. Kita vertus, ES jau išeidinėjo ir COVID-19 sukeltų ekonominių sunkumų ir ekonominė situacija buvo ganėtinai stabili, ekonominis augimas tikrai neblogas. Dėl šių priežasčių aš manau, kad mes esame pakankamai stabilioje ekonominėje situacijoje šiandien.
– Vakarai dar prieš Rusijos invaziją perspėdami Kremlių sakė, jog įsiveržimo atveju pavers Rusiją pasaulio atskalūne. Kaip jums atrodo, ar jiems pavyko?
– Priimtos priemonės Rusijos atžvilgiu turi savo akivaizdžias pasekmes, kurias jau matome Rusijos ekonomikoje. Tačiau norėčiau pabrėžti kitą aspektą, susijusį su diplomatiniu darbu, kad kuo daugiau valstybių pasmerktų Rusiją ir prisidėtų prie sankcijų. Šiandien kaip tik vyks balsavimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dėl rezoliucijos, smerkiančios Rusijos agresiją, ir mes siekiame, kad jis parodytų pasaulio vieningumą palaikant Ukrainą.
(Trečiadienį vakare vykusiame balsavime už rezoliuciją pasisakė 141 šalis, prieš buvo penkios, įskaitant Rusiją, dar 35 susilaikė – BNS).
– Šis karas ir jį supusios įtampos dar kartą parodė didelę ES šalių priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Ar Europos Komisija turi šiame kontekste ką pasiūlyti šalims narėms, kad ta priklausomybė būtų sumažinta?
– Europos žaliojo kurso viena pagrindinių idėjų ir buvo mažinti apskritai savo priklausomybes nuo kitų šalių tiek energetikos, tiek kitose srityse. Atsinaujinanti energetika yra vienas iš būdų priklausomybei sumažinti. Žiedinė ekonomika yra dar vienas būdas, kuris padeda nepriklausyti nuo kitų resursų, esančių už ES ribų.
Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tai bus tiekimo saugumo užtikrinimas, diversifikuojant šaltinius, iš kur įsigyjame dujas. Vyksta didžiulis darbas su tiekėjais, pavyzdžiui, Norvegija. Na, o ilguoju laikotarpiu, vis tiktai yra atsinaujinančių energijos išteklių sukūrimas.
– Kaip dabartiniame kontekste Briuselyje vertinama Lietuva, turinti SGD terminalą ir einanti į pabaigą su elektros tinklų prijungimu prie Vakarų Europos?
– Tai buvo toliaregiški žingsniai, kurie buvo padaryti jau prieš keletą metų. Bet koks pagreitinimas ir tolimesnis energetinės sistemos nepriklausomumo užtikrinimas, jos sujungimas su Vakarų Europos sistemomis yra būtent tai, ko šiandien labiausiai reikia.
– Europoje ne pirmus metus diskutuojama apie Europos kariuomenę. Ar karas Ukrainoje paspartins šias diskusijas?
– ES veiklos viena iš dimensijų yra gynybos sąjungos sukūrimas. Tam iš tiesų darbai buvo pradėti, Europos Komisijoje yra įkurtas generalinis direktoratas. Aš manau, kad dabartinė situacija pastūmės kuo greičiau vystyti šį Europos Sąjungos aspektą. Europos taikos priemonės Ukrainai paskelbimas yra dar vienas to įrodymas ir postūmis.
– Kokius darbo Lietuvoje tikslus jums iškėlė Europos Komisijos vadovybė?
Grįžimą į Lietuvą planavau jau nuo gruodžio pabaigos, tikslų buvo įvairiausių, tačiau šiandieninės aplinkybės yra neeilinės ir būtent jos reikalauja susifokusuoti į vieną tikslą – dėti visas pastangas padėti Ukrainai stabdyti Rusijos agresiją, išvengti tolimesnių aukų. Čia atstovybės vaidmuo yra svarbus tuo, kad ji yra tiltas tarp komisijos ir Lietuvos.
Lietuviai, kaip žinia, labai gerai pažįsta Ukrainą, jaučia Ukrainą, žino jos istoriją, jie labai gerai supranta jos pasirinktą kelią ir koks tas demokratijos ir laisvės kelias brangus. Aš stengsiuosi, kad Briuselyje ši Lietuvos pozicija būtų labai aiškiai girdima.
Be abejo, karo sąlygomis labai svarbu dalyvauti ir kovos su dezinformacija kampanijose. Nepaisant to, kad viena dalis naujų sankcijų Rusijai yra susijusi su dezinformacijos kanalų blokavimu, dezinformacija vis dar yra arti mūsų. Atstovybė artimai dalyvauja šioje kovoje prieš dezinformaciją. Apie tolimesnius darbus turbūt reikės kalbėti vėliau.
– Atstovybę pavadinote tiltu tarp Europos Komisijos ir Lietuvos. Pati atstovybė savo pranešime apie jūsų darbo pradžią paskelbė dar kitaip – kad ji yra „akys, ausys ir balsas“ valstybėje narėje. Tai kur Europos Komisijos dėmesio bus sutelkta daugiausiai, stebint tai, kas vyksta Lietuvoje?
– Vis tiktai situacija kardinaliai pasikeitė per savaitę ir tas dėmesys išliks daugiausiai į Ukrainą, į Rusijos agresiją. Be jokios abejonės, bus svarbūs energetikos klausimai, ekonominiai klausimai. Kreipsime dėmesį į ES finansavimo Lietuvoje panaudojimą ir panašius dalykus.
– Europos Sąjunga parengė kovos su ekonomine prievarta mechanizmą, kuris, kaip tikisi Lietuva, padės Bendrijai atsakyti į Kinijos spaudimą šalies verslui dėl gilėjančių valstybės ryšių su Taivanu. Kokioje stadijoje jis yra dabar?
– ES pirmininkaujanti Prancūzija teikia didelį prioritetą, kad šis mechanizmas būtų patvirtintas kiek įmanoma greičiau. Mes tikimės, kad jos pirmininkavimo metu jis bus patvirtintas.
Kas yra labai svarbu, Europos Komisija inicijavo bylą Pasaulio Prekybos Organizacijoje (PPO), kurioje iškėlė klausimus dėl Kinijos elgesio šioje situacijoje, dėl prekybos taisyklių pažeidimo. Europos Komisija visiškai palaiko Lietuvą šiame ginče.
– Kalbant tiek apie kovos su prievarta mechanizmo taikymą, tiek apie ginčą PPO, dalis ekspertų sako, jog iššūkis kils įrodyti, kad už ekonominius ribojimus Lietuvai atsakinga yra pati Kinijos Vyriausybė. Ji pati neigia tai daranti ir sako, jog tai savarankiški verslo pasirinkimai neturėti reikalų su Lietuva. Kokių įrodymų turi Europos Komisija, jog yra priešingai?
– Europos Komisija pateikė patį skundą PPO, jame buvo pateikta ir visa medžiaga. Į didesnes detales, kol ginčas neišnagrinėtas, nenorėčiau eiti.
– Kita tema – kaip Europos Komisija vertina Lietuvos pareigūnų taktiką apgręžti neteisėtus migrantus prie sienos su Baltarusija?
– Aš manau, kad Europos Komisija iš principo palaiko ir palaikė Lietuvą šios hibridinės migracijos krizės akivaizdoje, suteikė Lietuvai ir finansavimą, ir politinį palaikymą, sutelkė diplomatines priemones, kokias galėjo, kad ta krizė būtų sustabdyta. Šiai dienai situacija yra pakankamai stabili ar bent stabilesnė. Be jokios abejonės, stebėsime, kaip ji vystysis ateityje.
– Paklausiu kitaip – kai prieš porą mėnesių Lietuvoje viešėjo vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, ji sakė, kad atstūmimai negali būti legalizuoti. Ji tai padarė ES diskusijų dėl naujų migracijos taisyklių kontekste. Ar Europos Komisija turi savo pasiūlymų, kaip tokiose situacijose, su kuria susidūrė Lietuva, reikėtų elgtis?
– Europos Komisija visai neseniai paskelbė priemones, kuriomis laikinai pakeitė teisinį režimą, susijusį su migrantų atvykimu būtent hibridinės atakos akivaizdoje. Tos teisinės priemonės numato eilę išimčių, susijusių su tuo, jog pati situacija yra išskirtinė. Europos Komisija stengiasi padėti valstybėms narėms susitvarkyti su šia krize ir tikimės, jog tam pavykus bus galima sustabdyti tas laikinas priemones.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
