Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 20 d.


ENERGETINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ
Ekspertai apie VGT sprendimą dėl sinchronizavimo: ir nuvilia, ir atrodo logiškas
BNS
Unsplash

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Lietuvos siekį sinchronizuotis jau 2024 metų vasarį ir ketinimus vienašališkai pasitraukti iš BRELL sutarties vienas ekspertų pavadino „politiniu blefavimu, kuris nepasiteisino“.

Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, jog jį 2025-ųjų pradžios data nuvylė – jis pasisakė už pasitraukimą iš BRELL ir susijungimą su Europa jau 2024 metais.

„Galima sakyti, kad yra tam tikro nusivylimo, kad to Lietuvos pasirengimo pasitraukti iš BRELL sutarties ir siekti eiti į sinchronizaciją jau 2024 metais, Valstybės gynimo taryboje toks pasirinkimas nebuvo palaikytas, sustiprintas, paremtas, tai dėl to, aišku, matysime, kokios dar alternatyvos gali būti panaudotos“, – pirmadienį BNS sakė A. Sekmokas.

Jis taip pat pasigedo atsakymo, kas bus, jeigu Baltijos šalims nepavyks susitarti dėl bendro pasitraukimo iš rusiškos sistemos 2025 metais: „Buvo svarstyta ir tikimybė, kad tokio susitarimo nebus. Tada aišku, kad nėra įvardinta, kokių veiksmų Lietuva imsis“.

Tuo metu energetikos eksperto Vidmanto Jankausko teigimu, VGT sprendimas yra logiškas, nes Baltijos šalių tinklai tarpusavyje pernelyg susiję.

„Visiškai suprantama, kad vieni negalime, kad yra trys Baltijos šalys, kad mes vieninga sistema ir kad mes esame taip tvirtai sujungti bendromis jungtimis, kad kalbėti apie tai, kad viena Lietuva galėtų prisijungti, sinchronizuotis, būtų visiškas niekas“, – BNS pirmadienį sakė V. Jankauskas.

Pasak jo, suderinta ir Europos Sąjungos patvirtinta Baltijos šalių sinchronizacijos programa numatė jų prisijungimą prie europinių tinklų iki 2025 metų pabaigos, tad sutarusios dėl 2025 metų pradžios jos jau spartina procesą.

„Kiek supratau, tai ir Latvijos, ir Estijos vadovybė sutarė su mūsų arba bent jau buvo toks susitarimas, kad jie galėtų paspartinti ir pabaigti viską iki 2025 metų pradžios. Aišku, reikėtų peržiūrėti programą, bet būtų gražu, kad visos Baltijos šalys sutartų ir kad mes čia nerodytume kažkokių baisių ambicijų: štai, jūs labai vėluojate“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas mano, kad Lietuvos sprendimas raštiškai susitarti su Latvija bei Estija dėl sinchronizacijos 2025-ųjų pradžioje yra logiška išeitis Baltijos šalims nepavykstant susitarti dėl ankstesnio termino.

„Manau, kad tas raštiškas susitarimas gali būti logiškas išėjimas iš dabartinės situacijos, kuomet neišeina su latviais ir estais susitarti dėl kažkokių greitesnių sinchronizavimo sutarčių“, – BNS pirmadienį teigė politologas.

„Matyt, tokiu būdu bus išgautas pažadas, kad nebūtų jokių kitų atidėliojimų“, – kalbėjo jis.

Pasak T. Janeliūno, vieniems lietuviams pasitraukti iš BRELL sutarties būtų buvę ypač sudėtinga, nes tai reikštų ne sinchronizavimą, o vienašališką Lietuvos pasitraukimą iš Rusiškos elektros sistemos „teisine prasme, bet vis dar techniškai elgiantis taip pat, kaip dabar“.

Pastarųjų metų Lietuvos siekį su kontinentine Europa sinchronizuotis jau 2024 metų vasarį ir planus dar šiemet pranešti apie vienašališką pasitraukimą iš BRELL sutarties T. Janeliūnas pavadino „politiniu blefavimu, kuris nepasiteisino“.

„Tai veikiausiai buvo siejama su noru pademonstruoti kažkokią pergalę prieš 2024 metų Seimo rinkimus. Galiausiai suprasta, kad jokios pergalės čia nebus. Mes galime iš sutarties pasitraukti vienašališkai, bet jeigu latviai ir estai nebus tam pasiruošę, mes irgi nei laidus kirpsime nuo Rusijos, nei kažkaip kitaip keisime savo techninį funkcionavimą“, – teigė politologas.

A. Sekmokas taip pat pastebi, jog VGT neapibrėžė konkrečios alternatyvos tam atvejui, jeigu bendro Baltijos šalių susitarimo dėl 2025 metų pradžios datos nebus.

„Jeigu nepavyks susitarti dėl 2025 metų, ar tai reiškia, kad Lietuva darys sprendimą dabar skelbti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties 2024 metais. Tai mes turime visą eilę alternatyvų ir pasitarime VGT nebuvo apibrėžtas vienas konkretus sprendimas“, – teigė A. Sekmokas.

Be to, jis svarstė, kad nepaisant naujausio sprendimo, galima tęsti derybas dėl bendro pasitraukimo 2024 metais.

„Iki šiol nebuvo susitarta dėl ankstesnės datos, vyko derybos dėl sinchronizacijos 2024 metais, tačiau, kaip matome, derybos buvo nesėkmingos, galima tęsti derybas ir dėl 2024 metų“, – sakė A. Sekmokas.

Jis anksčiau yra teigęs, kad Latvijos ir Estijos nenoras ankstinti sinchronizaciją su kontinentine Europa gali būti savų interesų kėlimas aukščiau už regioninius, tuo tarpu V. Jankauskas mano, jog kaimynės siekia geriau pasiruošti techniškai siekiant išvengti problemų ateityje.

2001 metų vasarį pasirašyta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnį reguliuoja Maskva.

Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.

2023 07 24 15:43
Spausdinti