UnsplashEuropos Sąjungos (ES) lyderiams iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, BNS kalbinti ekspertai sako, kad Lietuvai toks modelis būtų naudingas, tačiau jie pasigenda aiškumo dėl tokio modelio finansavimo.
Pasak energetikos eksperto, buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, lieka neaišku, kiek viršutinė dujų kainų riba bus žemesnė už jų kainą rinkoje ir kaip bus kompensuojamas kainų skirtumas.
„Pasakysiu paprastai – kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko. Pirmas dalykas – labai svarbu, kiek ta dujų kainų kepurė bus žemesnė už tą kainą, kuria dujos parduodamos rinkoje“, – BNS teigė A. Sekmokas.
„Antras dalykas, kas tą skirtumą kompensuos? Ar ta kompensacija eis iš tam tikro Europos Sąjungos fondo, kaip buvo kovido metu, ar pačios šalys kažkokią dalį to skirtumo turės padengti. Vėlgi, tai nėra atsakyta“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas taip pat teigia, kad turi būti išspręstas dujų kainų lubų finansavimo klausimas.
„Gali būti toks variantas, koks yra taikomas Iberijos pusiasalio šalyse – Portugalijoje ir Ispanijoje, kuomet dujos perkamos rinkos kaina, o kainų skirtumas (tarp viršutinės ribos ir rinkos kainos – BNS) tiesiog yra kompensuojamas. Tai reiškia, kad turi būti lėšos, kuriuos kompensuotų tą skirtumą“, – BNS teigė V. Jankauskas.
Pasak jo, dėl finansavimo turi būti priimtas bendras sprendimas ES lygmeniu.
„Kiekviena šalis lyg galėtų nustatyti tai, tačiau kadangi sistemos yra sujungtos, elektra teka laisvai į visas šalis, tai jeigu vienoje šalyje bus sumažinta elektros kaina, taip bus remiami ir jos kaimynai. (...) Todėl tokį variantą labai svarbu priimti visiems kartu“, – kalbėjo V. Jankauskas.
A. Sekmokas sutiko, jog ES lyderių susitarimas yra „žingsnelis į priekį“, tačiau, pasak jo, tai nereiškia galutinio sprendimo – būtina susitarti ir dėl siūlomų priemonių turinio.
„Manau, kad derybos toli gražu nebaigtos. Dar bus sulaužyta nemažai iečių, kol bus arba nebus susitarta“, – teigė A. Sekmokas.
Lietuvai dujų lubos būtų naudingos
Ekspertai sutaria, jog viršutinė riba dujoms, deginamoms elektros gamybai, būtų naudingas Lietuvai modelis.
„Jeigu būtų sukurtas europinis fondas padengti tą skirtumą, arba skirtumas tarp dujų kainų ribos ir realios dujų kainų būtų ženklus, tai būtų didžiulis išlošimas Lietuvai. Nuo to viskas ir priklausys“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Pasak V. Jankausko, toks modelis Lietuvai leistų pasigaminti daugiau elektros už konkurencingą kainą.
„Lietuva galėtų gaminti daugiau elektros. Naujasis blokas Elektrėnuose (dujinis kombinuotojo ciklo 9-asis blokas – BNS) yra pakankamai efektyvus ir ten kūrenant dujas elektrą būtų galima gaminti konkurencingomis kainomis, jeigu visoms šalims būtų nustatyta ta pati kaina (viršutinė kainos riba – BNS)“, – teigė V. Jankauskas.
„Kitas dalykas – elektros kaina sumažėtų. Jeigu dujų kaina nustato elektros kainą, tai sumažėjusi elektros gamybai naudojamų dujų kaina sumažintų bendrai ir elektros kainą“, – pridūrė jis.
Siekdama suvaldyti energetikos krizę, Europos Komisija šią savaitę siūlė įvesti dinamines dujų kainų lubas, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams.
Tačiau ES lyderiai penktadienio naktį iš esmės sutarė riboti dujų kainas didmeninėje prekyboje ir įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubas ir paragino energetikos ministrus ir Komisiją pateikti konkrečius sprendimus, įskaitant kaštų ir naudos analizę. Jie taip pat nurodė parengti konkrečius sprendimus dėl „laikino dinaminio kainų gamtinėms dujoms koridoriaus“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tai pavadino didžiausiu žingsniu pirmyn. Jis pabrėžė, jog tai yra „politinis signalas“ kitą savaitę posėdžiausiantiems ES energetikos ministrams, kurie „pamėgins rasti labai konkrečiu turiniu užpildančius sprendimus“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad kaina virš nustatytos viršutinės dujų kainos ribos turėtų būti finansuojama ES lėšomis. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad ji galėtų būti finansuojama skolintomis EK lėšomis.
Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius antradienį BNS teigė manantis, jog papildomo skolinimosi scenarijus nėra realus, be to, pasak jo, tam prieštarautų už griežtesnę finansinę politiką pasisakančios Bendrijos šalys.
