UnsplashRugsėjį Lietuvoje gerokai smukusį elektros vartojimą lėmė taupymas bei auganti jos gamyba privačiose saulės elektrinėse, sako BNS kalbinti ekspertai.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, anksčiau vadovavęs energetikos grupei „Ignitis grupė“, teigia, kad mažesnį elektros suvartojimą rugsėjį lėmė verslo ir gyventojų reakcija į rugpjūtį išaugusias elektros kainas.
„Manau, kad tai buvo taupymo efektas, reaguojant į tą ypatingai didelių kainų šoką, kurį patyrėme rugpjūtį. Visu pirma tai pajautė verslai, nes jie moka kainą, kuri tiesiogiai susieta su biržos kaina. Gyventojai dar moka kitokią kainą, tačiau manau, kad jie emociškai sureagavo, o verslai – ne tik emociškai, bet ir finansiškai tai pajuto labai stipriai“, – BNS sakė D. Misiūnas.
„Tikrai ne iš vieno verslo girdėjau, kad apie 20, net iki 30 procentų sumažino savo suvartojimą. Jeigu tą perskaičiuosime į bendrą efektą, tai labai gali būti, kad tie devyni procentai nuo praėjusių metų (vidutinio momentinio elektros vartojimo sumažėjimas rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – BNS) labai stipriai susiję su sąmoningu tiek didžiųjų, tiek mažesniųjų verslų taupymu“, – kalbėjo ekspertas.
Tiek D. Misiūnas, tiek Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys neatmetė, kad sumažėjusį vartojimą iš dalies lėmė kai kurių įmonių sprendimas stabdyti veiklą.
„Aš jau nekalbu apie tokius gigantus, kaip „Achema“, bet dalis mažo verslo taip pat sustabdė veiklą“, – BNS teigė
Anot ekspertų, mažiausią per pastaruosius penkerius metus rugsėjo elektros suvartojimą lėmė ir didėjantis gaminančių vartotojų skaičius – elektra, gyventojų pasigaminta iš saulės, neatsispindi jos suvartojimo rodikliuose.
„Daugėja gaminančių vartotojų ir to, ką jie suvartoja, bendroje elektros vartojimo taupyklėje nesimato. (...) Didžiojoje apskaitoje jų nesimato ir atrodo, kad mažai vartoja“, – teigė V. Poderys.
„Jeigu žmogus arba įmonė yra įsirengę savo saulės jėgainę, tai jos momentinis pagamintas elektros kiekis iš karto uždengia suvartojimą. Tuo momentu, kai ji gamina tiek, kiek ji suvartoja, tai ta dalis išsiima iš bendro suvartojimo. (...) Šiandien vartotojas, turėdamas saulės jėgainę, jeigu ji tuo metu gamina, jis į bendrą vartojimo katilą tos dalies neįdeda“, – aiškino D. Misiūnas.
Vartojimas toliau mažės
Pašnekovai teigė, jog elektros vartojimas ateityje, palyginti ankstesniais metais, toliau turėtų mažėti.
„Sezoniškumas, aišku, turi įtakos, dabar (spalį – BNS) vartojimas turėtų šiek tiek augti dėl elementarių sezoninių dalykų. Bet lyginant su praėjusiais metais aš prognozuoju, kad bus mažesnis vartojimas“, – teigė D. Misiūnas.
Pasak jo, elektros vartojimas gali mažėti ir vis daugiau įmonių stabdant veiklą bei dėl galimos recesijos.
„Tos įmonės, kurios rugsėjį dar nepradėjo taupyti, dabar jau tikrai ieško būdų. Antras dalykas, mes turbūt matysime daugiau tų, kurie ne tik taupo, bet ir atsisako veiklos, laikinai ją stabdo. Manau, kad tų stabdymų pikas dar nebus pasiektas spalio mėnesį – jis turbūt bus pasiektas kažkuriuo metu kitais metais, kuomet jau tikrai pamatysime prognozuojamą recesiją. Tada tas vartojimas gali dar ženkliau sumažėti“, – BNS kalbėjo D. Misiūnas.
Be šių priežasčių, pasak V. Poderio, vartojimą ateityje mažins ir augantis gaminančių vartotojų skaičius.
„Kainų augimas savaime skatina taupyti, o gaminančių vartotojų gausa taip pat tik didės. (...) Jeigu recesija tikrai prasidės, tai irgi reiškia tą patį – verslas ribos savo apimtis, o kai kurie mažiukai netgi išeis iš rinkos“, – teigė LEA vadovas.
„Litgrid“ šią savaitę pranešė, kad vidutinis momentinis elektros suvartojimas rugsėjį siekė 1245 megavatus (MW) ir buvo 6 proc. mažesnis nei pastarųjų ketverių metų rugsėjo vidurkis (1320 MW). Tai taip pat buvo mažiausias šio mėnesio vidutinis momentinis suvartojimas per pastaruosius penkerius metus.
Elektros suvartojimas Lietuvoje rugsėjį siekė 870 gigavatvalandžių (GWh) ir, palyginti su rugpjūčiu (970 GWh), mažėjo 10,3 proc.
