Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugsėjo 29 d.


NT
Ekspertai: permainos žemėtvarkos srityje yra būtinos
BNS
BNS foto
Nacionalinė žemės tarnyba.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai bei ekspertai iš esmės teigiamai vertina Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas, kuriomis žemės valdymą ketinama perduoti savivaldybėms.

Pataisomis taip pat siekiama konsoliduoti su teritorijų planavimu ir statyba susijusių sričių politikos formavimo funkcijas Aplinkos ministerijoje, jai perduodant ir šiuo metu Žemės ūkio ministerijai pavaldžią Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) bei valstybės įmonę „GIS-Centras“.

D. Gedvilas: permainos yra būtinos

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, permainos šiame sektoriuje yra būtinos, nes dauguma statytojų arba su NŽT reikalų turinčių verslininkų patiria nemažai problemų dėl dabartinės padėties.

„Kad kažką reikia daryti, tai yra faktas. (...) Kažkokie pokyčiai galėtų būti daromi, tik reikia gerai apgalvoti, kokie veiksmai atneštų daugiau pažangos arba progreso derinimo ir kitais klausimais, kuriais kreipiasi interesantai, kad gautų greitus ir operatyvius atsakymus. Šiuo metu iš tikrųjų didžiulė dalis verslo atstovų yra nepatenkinti NŽT darbu“, – BNS sakė D. Gedvilas.

Pasak jo, Europoje nemažai valstybių, sutvarkiusios žemėtvarkos klausimus, yra daug investavusios į duomenų skaitmeninimą, serviso programų kūrimą.

„Netgi mūsų kaimynė Latvija yra tą padariusi, todėl manau, kad savo laiku neišsprendę tų klausimų mes dabar ir turime tokią situaciją. (...) Mes ženkliai atsilikome ir šiandien turime tikrai pakankamai prastos kokybės NŽT paslaugas. Manau, kad tie pokyčiai ir yra inicijuojami, nes vartotojai nepatenkinti dabar esama situacija“, – aiškino asociacijos prezidentas.

D. Gedvilas pabrėžė, kad visų pirma reikia sutvarkyti žemėtvarkos registro ir kadastro duomenis.

„Kad ir kas administruotų NŽT ir visus žemėtvarkos klausimus, pirmiausia reikia labai aiškiai susitvarkyti patį registrą ir kadastrą. Reikia investuoti į skaitmenizaciją, duomenų apdorojimą, nes šiuo metu paslaugų tempai ten tikrai netenkina. Manau, kad sklypų ir duomenų apie sklypus aprašai yra neišsamūs, todėl ir prie šitos dalies reikia labai smarkiai padirbėti ir sutvarkyti visą duomenų apskaitą“, – tvirtino D. Gedvilas.

Pasak jo, diskutuojant dėl žemės valdymo perdavimo savivaldybėms reikėtų remtis gerąja Europos valstybių praktika.

„Nesu susipažinęs su visomis siūlomos pertvarkos detalėmis, tačiau yra gerų pavyzdžių Europos valstybėse ir, matyt, reikėtų nebandyti kurti naujo know-how, bet imti kitų valstybių gerąją praktiką ir ją diegti pas mus. Kaip tai bus daroma, su detalėmis nesu susipažinęs“, – sakė asociacijos prezidentas.

A. Avulis: miestuose žemę turi valdyti savivaldybių tarybos

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pabrėžė, kad dėl žemės valdymo perdavimo savivaldybėms diskutuojama jau daugiau nei dešimtmetį. Anot jo, toks įstatymo projektas 2010 metais jau buvo priimtas Seime, tačiau tuomet jį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, motyvuodama „gal ne visai stipriais argumentais“.

„Lietuva yra turbūt vienintelė pasaulyje valstybė, kurios sostinėje žemę valdo ne Vilniaus miesto taryba, o Žemės ūkio ministerija. Tai yra paradoksalu ir juokinga (...) Miestuose žemę turi valdyti miestų tarybos, taip yra praktiškai visame pasaulyje ir labai logiškai sunku paaiškinti, kodėl Žemės ūkio ministerija turi užsiimti žemės tvarkymu Vilniaus mieste“, – BNS aiškino A. Avulis.

„Čia, manau, yra loginės klaidos atitaisymas ir tiek“, – pridūrė jis.

Pasak verslininko, nesprendžiant šio klausimo per daugiau nei dešimtmetį kilo daugybė nesusipratimų ir konfliktų tarp ministerijos ir NŽT bei savo plėtros viziją turinčių miesto tarybų.

A. Avulis taip pat mano, kad pakeitimai leis išvengti politinių rietenų, kurios iki šiol dažnai kildavo, kai tarybose daugumą turėdavo kitų politinių partijų nei Vyriausybėje atstovai.

„Viskas priklauso nuo to, kokios yra valdančiosios partijos ir koks yra jų santykis su miestais. Pavyzdžiui, Kaunas turėjo gerus santykius su „valstiečiais“ (Sauliaus Skvernelio Vyriausybe – BNS), tai Kaunas gal turėjo ir mažiau problemų. Vilnius su „valstiečiai“s gerų santykių neturėjo, tai ir tų problemų buvo daugiau. Dabar tas politinių jėgų santykis yra pasikeitęs ir tą galima sutvarkyti“, – tvirtino „Hanner“ vadovas.

Jis taip pat vylėsi, kad Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai leis sumažinti biurokratinę naštą.

„Dabar mes kelis mėnesius blaškomės tarp NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės, nes vieni siunčia į savivaldybę, o pastaroji – į NŽT. Miestas mato vieną, o NŽT – kitą politiką. Jeigu miestas mato, jog reikia daryti konversijos projektus, nugriauti senus pastatus, senas gamyklas, senus sandėlius ir vietoje jų statyti namus, kurie yra reikalingi žmonėms, tai NŽT viską mato priešingai ir sako, kad to negalima daryti“, – sakė A. Avulis.

G. Tiškus: geriausias sprendimas būtų atkurti Statybos ir urbanistikos ministeriją

Pasak Architektūros ir urbanistikos eksperto Gintauto Tiškaus, siūlomi pakeitimai yra žingsnis teigiama linkme, tačiau jis pasigenda diskusijų dėl kontrolės mechanizmo bei abejoja, ar Aplinkos ministerija bus pajėgi tinkamai tvarkytis su naujomis funkcijomis.

Anot jo, šiuo atveju geriausias sprendimas būtų atkurti Statybos ir urbanistikos ministeriją, kuri dar 1998 metais buvo prijungta prie Aplinkos ministerijos.

„Pačiai idėjai, kad reikėtų koncentruoti su teritorijų planavimo ir statybos sritimis klausimus vienoje ministerijoje, aš pritarčiau, nematyčiau čia kažkokio didelio blogumo. Tačiau tam reikia labai atsakingai pasiruošti, peržiūrėti tuos dalykus iš esmės, nes vien tik NŽT perdavimas kitai ministerijai savaime nieko neišspręs“, – BNS sakė G. Tiškus.

„Tas mechaninis perdavimas problemas gali išspręsti tik vizualiai, bet ar iš tikrųjų taip įvyks, mano galva, dar diskusija turi vykti“, – pridūrė jis.

Pasak G. Tiškaus, jis labiausiai pasigenda diskusijų dėl kontrolės.

„Mano galva, vienas iš svarbiausių dalykų yra priežiūra, nes šiaip dienai NŽT pati save kontroliuoja. Sprendžiat tarnybų ir kompetencijų klausimus reikėtų diskutuoti ir apie kontrolės mechanizmą, kaip šitie procesai turėtų vykti. Teisės aktai patys neveikia, jų veiklą užtikrina žmonės ar institucijos. Tos institucijos turi būti įgalios profesionaliai tuos klausimus atlikti“, – aiškino G. Tiškus.

G. Tiškaus teigimu, dabar Aplinkos ministerijai ketinama perduoti nemažai papildomų funkcijų, todėl kyla klausimas, ar ji bus pajėgi tvarkytis ir koncentruotis į visas pakankamai svarbias atsakomybes.

Aplinkos ministerija neseniai pateikė derinti Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimų projektus.

Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Aplinkos ministerija nuo šių metų liepos formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse bei perimtų NŽT pavaldumą.

Taip pat pirmajame etape – nuo 2023 metų gegužės – savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojos visoje jų teritorijoje, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Antrajame etape planuojama sukurti aiškų ir skaidrų valstybinės žemės naudojimo kontrolės mechanizmą, kad jos patikėtiniai nekontroliuotų jų pačių priimamų sprendimų teisėtumo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 31 09:25
Spausdinti