Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


Elektros kaina liepą Lietuvoje augo 37 proc.
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
„Litgrid“ vadovas R. Masiulis.

Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. iki 305 euro už megavatvalandę (MWh), o viena pagrindinių to priežasčių yra rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas, teigia elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“.

Visgi ji pastebi, kad liepos mėnesį atsinaujinantys energetikos ištekliai sugeneravo 56 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir taip švelnino elektros kainos augimą.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vasarą matoma didžiausia saulės elektrinių generacija, nuo brangių gamtinių dujų naudojimo elektros gamyboje atsiriboti nepavyko.

„Šiluminės elektrinės atliepė elektros poreikį laikotarpiais, kai buvo maža atsinaujinančių išteklių generacija. Liepą šiluminių elektrinių gamyba augo daugiau 37 proc.“, – pranešime sakė jis.

Pasak L. Varanavičiaus, liepos pradžioje dujų kainos šoktelėjo į viršų dėl Kremliaus veiksmų riboti dujotiekio tiekimą iki 40 proc. jo galimybių ir dėl planuojamo jo remonto. Be to, pasibaigus remonto laikotarpiui dujotiekis negrįžo į darbą visu pajėgumu ir liepos pabaigoje buvo apribotas iki 20 proc. pajėgumo.

L. Varanavičius pastebi, kad aukštos dujų kainos, o taip pat ir karščio bangos iššūkių kelia visai Europai.

„Vakarų bei Pietų Europoje stebėjome karščio bangas, dėl kurių buvo ribojamas atominių jėgainių bei hidroelektrinių darbas. Prancūzijoje vidutinė liepos kaina siekė net 400 eurų dėl apribotų atominių elektrinių darbo“, – teigė jis.

Vėjo, hidro, Kruonio hidro ir saulės elektrinės kartu pagamino 170 GWh elektros – 6,9 proc. daugiau nei birželį. Daugiausia elektros sugeneravo saulės (44 GWh) ir vėjo (85 GWh) jėgainės. Iš viso Lietuvoje per mėnesį buvo pagaminta 301 GWh elektros energijos – 29 proc. daugiau nei birželį.

Praėjusį mėnesį elektros energijos suvartojimas siekė 829 GWh, o vidutinis valandinis suvartojimas šalyje išaugo apie 2,7 proc.

Bendras importo srautas sudarė 70 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą didėjo 5 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 61 proc., iš Latvijos 25 proc., o iš Lenkijos importuota apie 14 proc. Eksportas augo 41 proc. – į Lenkiją 85 proc., į Latviją 15 proc.

2022 08 08 13:46
Spausdinti