PexelsEuropos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas pastebi, kad palyginti su ankstesniais mėnesiais elektros kaina Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje pastaruoju metu krenta, o jai nukritus žemiau 180 eurų už megavatvalandę ribos perteklinės pajamos tiesiog nebebūtų skaičiuojamos.
Pasak Energetinių tyrimų instituto vadovo Tomo Janeliūno, bijodami prarasti 180 eurų už megavatvalandę viršijančias pajamas, dalis elektros gamintojų jos pardavimą iš biržos gali nukreipti į tiesioginius sandorius, taip išvengdami „perteklinių pajamų mokesčio“, nes nenumatytomis gamintojų pajamomis su importuojančiomis šalimis bus dalijamasi tik prekiaujant biržoje.
Vis dėlto jis mano, kad turėdama didelius atsinaujinančių išteklių bei atominės energetikos pajėgumus, Švedija gali surinkti tam tikrą kiekį perteklinių elektros gamintojų pajamų, tačiau ES siekis iš šios priemonės surinkti 140 mlrd. eurų gali būti ir neįgyvendintas.
Tuo metu Lietuvoje veikiantys didieji elektros gamintojai sako, kad praėjusią savaitę priimtas sprendimas jiems didelio finansinio poveikio neturės – didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros energijos įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais.
ES energetikos ministrai praėjusią savaitę nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, branduolinės ar vandens energijos bei lignito (rusvosios anglies) – įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Gali būti sudaroma daugiau tiesioginių sandorių
Praėjusią savaitę Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Europos Komisijai, turės būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
Lietuva daugiausiai elektros importuoja iš Švedijos.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuvai turinčių atitekti perteklinių pajamų suma priklausys būtent nuo to, kiek jų surinks Švedija, taip pat nuo šios šalies į Lietuvą eksportuojamo elektros kiekio.
Šios informacijos ministras tikisi sulaukti per artimiausią savaitę.
Pasak jo, apskaičiuoti iš Švedijos į Lietuvą patenkančius elektros srautus bei kainas bus prašoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), o perteklinės pajamos bus skaičiuojamos nuo biržoje parduodamos elektros – būtent joje parduodama visa importuojama bei eksportuojama elektra.
Energetinių tyrimų instituto vadovas T. Janeliūnas neatmetė, kad bijodami prarasti 180 eurų už megavatvalandę viršijančias pajamas, nemaža dalis elektrą iš atsinaujinančių išteklių gaminančių įmonių, užuot pardavinėję ją biržoje, imsis su klientais sudaryti tiesioginius sandorius.
„Yra nerimo, kad įsigaliojus tokioms rekomendacijoms, labai didelė dalis gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiesiog pereis prie tiesioginių sutarčių su vartotojais, verslo ar tarpininkų įmonių, kurios supirkinės elektrą, ir tiesiog nepardavinės šitos elektros biržoje, žinodami, kad iš jų bus atimamas pelnas už elektros pardavimą biržoje“, – BNS teigė T. Janeliūnas.
Kadangi perteklinės pajamos būtų skaičiuojamos tik nuo biržoje parduodamos elektros, pasak eksperto, tiesioginiai kontraktai būtų naudingi tiek gamintojams, tiek klientams.
„Jeigu jie galės sudarinėti tiesioginius sandorius didesne nei 180 eurų už megavatvalandę kaina, be abejo, jie sudarinės tiesioginius sandorius didesne kaina. Ir tikrai bus norinčių pirkti, nes tas atotrūkis tarp šiuo metu matomos biržos kainos ir 180 eurų yra pakankamai didelis“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
„Todėl visai įmanoma, kad tie pradiniai skaičiavimai, kiek ES šalys galėtų surinkti viršpelnių (...), mažės. Ir jie gali dar labiau sumažėti, kai juos teks surinkti praktiškai“, – sakė ekspertas.
EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) rugsėjo viduryje teigė, kad iš šios priemonės tikimasi surinkti 140 mlrd. eurų, kurie būtų panaudoti sušvelninti itin aukštų kainų poveikį vartotojams.
„Švedija iš tikrųjų turi labai didelę dalį energetikos, pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių bei atominės energijos. Gali būti, kad Švedija tikrai turės tų pajamų, nes tiesiog visi gamintojai tiesioginėmis sutartimis turbūt nepajėgs parduoti savo gaminamos energijos“, – sakė T. Janeliūnas.
Lietuvai teksiančią sumą lems kainos Švedijoje
Energetikos ekspertas V. Jankauskas sako, kad Lietuvai galinti tekti Švedijos elektros gamintojų perteklinių pajamų dalis taip pat priklausys nuo būsimų biržos kainų šios šalies ketvirtojoje prekybos zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi į Lietuvą tiekiama elektra.
„Mes esame prisijungę prie Švedijos pietinės – ketvirtosios – zonos, kur tos kainos paprastai yra aukščiausios. Tai reikėtų dar įvertinti ir tai, kad Švedijoje yra keturios prekybos zonos, o mes perkame tik iš pietinės. Galbūt tai gerai, nes ten pati aukščiausia kaina“, – BNS sakė V. Jankauskas.
Ekspertas sako neįžvelgiantis daug galimybių Lietuvai iš Švedijos gauti didelės pinigų sumos. Jis teigė pastebėjęs, kad palyginti su ankstesniais mėnesiais elektros kainos Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje pastaruoju metu krenta, o jai nukritus žemiau 180 eurų už megavatvalandę ribos gamintojų perteklinės pajamos tiesiog nebebūtų skaičiuojamos.
„Kada buvo labai aukštos kainos, kurias mes turėjome rugpjūčio mėnesį, kada buvo toje pačioje Švedijoje turbūt iki 400 eurų už megavatvalandę, tai tas skirtumas su 180 (eurų už megavatvalandę – BNS) buvo juntamas. Bet dabar jeigu pasižiūrėtume, tai nežinau, ar dar šiandien viršija 180 eurų“, – teigė V. Jankauskas.
Pasak V. Jankausko, taip pat reikia atkreipti dėmesį, kokia dalis iš Švedijos „NordBalt“ jungtimi eksportuotos elektros energijos teko būtent Lietuvos rinkai.
Anot T. Janeliūno, elektros kainoms biržoje nukritus žemiau 180 eurų už megavatvalandę, perteklinių pajamų perskirstymo priemonė nustotų galioti.
„Tai priklausys, vėlgi, ir nuo biržos kainų. Gali būti, kad tas mechanizmas kažkuriuo momentu, tiesiog, nustos galioti ir nebus, iš ko tų pinigų surinkti“, – teigė T. Janeliūnas.
Vidutinė elektros kaina Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje „Nord Pool“ biržoje liepą siekė 115,37 euro, rugpjūtį – 289,28 euro, o rugsėjį – 224,46 euro už megavatvalandę.
Spalio 1-6 dienomis elektros kainos šioje zonoje svyravo nuo 4,28 iki 195,58 euro už megavatvalandę.
Gamintojams Lietuvoje didelio poveikio neturės
D. Kreivys anksčiau teigė, jog 180 eurų už megavatvalandę kainų lubos biržos sandoriuose bus taikomos ir Lietuvoje veikiančioms elektros gamyboje dujų nenaudojančioms įmonėms.
Vis dėlto Lietuvoje veikiantys didieji elektros gamintojai sako, kad praėjusį penktadienį ES institucijose priimtas sprendimas jiems didelio finansinio poveikio neturės – didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais, o jos kaina yra mažesnė nei 180 eurų.
„Tik nedidelė dalis „Ignitis grupės“ įmonių gaminamos elektros energijos, kuri bus parduodama biržoje neatidėliotinais sandoriais ir kurios kiekis priklausys nuo būsimų gamtinių sąlygų, pateks po naujuoju reguliavimu“, – komentare BNS teigė „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius.
Estijos valstybinės energetikos grupės „Eesti energia“ Lietuvos elektros ir dujų tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigė, kad įmonės vidutinės elektros pardavimo kainos yra žemesnės nei 180 eurų.
„Taip yra todėl, kad daugiau nei 90 proc. pagamintos energijos parduodama pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudarytas tiesiogiai su klientais, o ne biržoje“, – BNS sakė V. Koryzna.
