Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


Energetikos krizei spręsti skirtos priemonės: kur susikerta Lietuvos ir Briuselio pozicijos?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Paulius Peleckis/BNS
Dainius Kreivys.

Šią savaitę Europos Komisija turėtų pateikti savo konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti energetinę krizę. Preliminarūs planai sulaukė kritikos, be kita ko, ir iš Lietuvos pusės.

Dar praėjusį trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pateikė 5 pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti energetinės krizės poveikį Europai: elektros energijos taupymas; nustatyti viršutinę ribą įmonių, gaminančių elektros energiją mažomis sąnaudomis, pajamoms, o viršpelnį skirti vartotojams remti; panašiai ir su iškastinio kuro bendrovių viršpelniu; parama energetikos komunalinių paslaugų bendrovėms ir kainų „lubos“ rusiškoms dujoms.

„Lubų“ rusiškoms dujoms nebus?

Briuselyje penktadienį įvykusiame ES energetikos ministrų susitikime būtent pastarasis punktas dėl rusiškų dujų kainos „lubų“, kai būtų nustatyta aukščiausia kainos riba, sukėlė daugiausia diskusijų.

„Kad šiandien bus priimti sprendimai – nesitikėjome. Visos šalys išsakė savo pozicijas Komisijos ir čekų pasiūlytais pasiūlymais. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad diskusijos buvo labai intensyvios, pirmiausia dėl dujų „lubų“. Beveik visos šalys pasisakė, kad tokios „lubos“ yra reikalingos. Tai gera naujiena mums“, – po susitikimo Lietuvos žurnalistams Briuselyje kalbėjo Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

Didesnioji dalis šalių narių yra už „lubas“ rusiškoms dujoms, tačiau Centrinė Europa bijo to. Ypač aštriai pasisakė vengrai.

„Mes pasisakome už visas „lubas“ – tiek bendrai visoms dujoms, tiek rusiškoms dujoms. (...) Didesnioji dalis šalių narių yra už „lubas“ rusiškoms dujoms, tačiau Centrinė Europa bijo to. Ypač aštriai pasisakė vengrai“, – pridūrė jis.

Vengrija, Slovakija ir kitos Vidurio Europos šalys, neturinčios galimybės importuoti dujų jūromis, baiminasi, kad Maskva įgyvendins savo grasinimus ir išvis užsuks dujų kranelį, jei bus taikomos kainos „lubos“. Tačiau Kremlius jau nutraukė dujų tiekimą per „Nord Stream“ dujotiekį, todėl analitikai ir ES pareigūnai įsitikinę, kad atšalus orams bet kokiu atveju Kremlius prisuks dujas, kad paspaustų Europą netaikyti jam sankcijų dėl agresijos Ukrainoje.

„Dėl „lubų“ rusiškoms dujoms nesu toks tikras, kad pavyks surasti sutarimą, t. y. pavyks įveikti Centrinės Europos pasipriešinimą“, – prognozavo D. Kreivys.

„Lubos“ visoms dujoms – ir gerai, ir blogai

Jeigu būtų įvestos visoms importuojamoms dujoms kainų „lubos“, automatiškai elektros kaina reikšmingai kristų ir, pasak ministro, „tai būtų atgaiva visiems mūsų gyventojams, ypač mūsų pramonei bei verslui“.

„Vyrauja nuomonė, kad „lubos“ reikalingos kaip skubi priemonė, bet, prašau, duokite Komisijai ir mums šiek tiek daugiau laiko, kaip ir kada turėtų „lubos“ būti įgyvendintos“, – po susitikimo teigė ES pirmininkaujančios Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Síkela.

Tačiau Komisija gan skeptiškai įvertino tokius siūlymus, nes šalys narės tikisi, kad iš ES bus finansuojamos dujų „lubos“.

„Pagrindinis klausimas, kaip finansuoti lubas. Jei nefinansuoji ir paprasčiausiai uždedi „lubas“ bei pasakai, kad mes kitaip nepirksime, tada gali niekas tau jų ir neparduoti bei rasis dujų trūkumas. Jei kompensuoji tą skirtumą, tada klausimas, iš kur tie pinigai. Aš labai aiškiai pasisakiau, kad šitos dujų lubos turi būti finansuojamos ES mastu, ne šalių narių“, – paaiškino Lietuvos energetikos ministras.

Rusija gauna milžiniškas pajamas dėl manipuliacijų, dirbtinio tiekimo stabdymo keldama kainas, o „lubos“ sumažintų jos pelnus.

Susitikime dalyvavusi energetikos komisarė Kadri Simson priminė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasiūlyta taikyti kainų „lubas“ būtent rusiškoms dujoms, yra ta, kad iš šių pajamų Kremlius finansuoja savo agresiją prieš Ukrainą.

„Rusija gauna milžiniškas pajamas dėl manipuliacijų, dirbtinio tiekimo stabdymo keldama kainas, o „lubos“ sumažintų jos pelnus. Keli ministrai mūsų šiandien paprašė išanalizuoti „lubas“ visoms dujoms, kurias ES importuoja. Bet jei mūsų politikos tikslas atsikirsti Rusijos manipuliacijoms tiekiant dujas Europai, tai aišku, kad verta taikyti „lubas“ rusiškoms dujoms. Bet šiuo metu visi variantai svarstomi“, – kalbėjo penktadienį eurokomisarė.

Dalis Briuselio analitikų taip pat kritikuoja kainų „lubų“ taikymą dujoms. Pasak ekonomisto Danielio Groso iš Briuselyje įsikūrusio įtakingo Europos politikos studijų centro (CEPS), tai nepaskatintų taupymo ir kartu paklausos, nes dalis kainos būtų kompensuojama, o tai lemtų tolesnes dideles dujų kainas ir milžiniškas išlaidas „luboms“ kompensuoti.

„Bet koks kainų subsidijavimas didina importo kainas, tačiau tai reiškia, kad vartotojo mokama kaina sumažėja mažiau, nei buvo numatyta subsidijos įvedimo metu. Importo kainų padidėjimas skatins politikos formuotojus padidinti subsidiją. Taigi bet koks bandymas apriboti vidaus kainą gali sukelti vis didėjančių neatidėliotinų kainų bei didėjančių subsidijų normų grandinę ir kaina vartotojams nesumažėtų. ES masto subsidijos gali turėti tokį stiprų poveikį importo kainoms, kad galiausiai vis tiek padidintų vartotojų kainas, nes importo kainos padidėjimas iš esmės nustelbia subsidiją. Tai tampa užburtu ratu, – teigė jis savo analizėje – Kodėl dujų kainų viršutinės ribos ir subsidijos vartotojams yra labai brangios ir galiausiai nenaudingos.“

Nenaudingas Lietuvai pasiūlymas

Kitas Lietuvai nepriimtinas Komisijos pasiūlymas, pasak D. Kreivio, mažomis sąnaudomis elektrą gaminančių viršpelnių paskirstymas.

Tai reiškia, kad mes neturėsime iš ko finansuoti savo vartotojų. Šalys narės šiuo klausimu yra linkusios pritarti. Tai nėra labai gera naujiena. Vokiečiai yra šio pasiūlymo centre.

„Tai leistų išimti pinigus ir padalyti vartotojams. Bėda ta, kad mes tokių gamintojų neturime. Tai reiškia, kad mes neturėsime iš ko finansuoti savo vartotojų. Šalys narės šiuo klausimu yra linkusios pritarti. Tai nėra labai gera naujiena. Vokiečiai yra šio pasiūlymo centre“, – kalbėjo ministras.

Vis dėlto jis pridūrė, kad Briuselyje susitiko su Vokietijos kolega ir išdėstė Lietuvos poziciją: „Sutarėme, kad vokiečių ir lietuvių ekspertai tuo klausimu dirbs, kaip būtų galima patobulinti šitą mechanizmą, kad, pavyzdžiui, tos lėšos būtų mokamos ne tik pagal generavimo, bet ir vartojimo vietą.“

Rimtesni pokyčiai – vėliau

Dar prieš penktadienio Energetikos tarybą Lietuvoje buvo pasigirdę ir daugiau kritikos Komisijos pasiūlymams. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad Komisijos pirminiai pasiūlymai dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, nes, tarkime, neperžiūrimas elektros kainos algoritmas, išimant iš jo dujas.

„Tai ilgesnio laikotarpio uždaviniai, kuriuose Komisija irgi apsiėmusi spręsti, bet šiuo metu reikalingi greiti sprendimai. Ir dujų „lubos“ – vienas jų“, – savo ruožtu Briuselyje energetikos ministras D. Kreivys paaiškino, kodėl Komisija nesiūlo peržiūrėti elektros kainos algoritmo.

Tai pakartojo ir Čekijos ministras J. Síkela, ir komisarė K. Simson bei paminėjo, kad vidutiniu laikotarpiu bus kitų pakeitimų.

„Mano komanda dabar dirba, kad paruoštų teisės aktų pasiūlymus, ir tikimės, kad darbas bus baigtas kitų metų pradžioje“, – teigė komisarė.

Čekijos atstovas teigė besitikintis, kad iki rugsėjo pabaigos pavyks dėl šių priemonių sutarti ir jos įsigalios.

Ji pridūrė, kad šią savaitę Komisija pateiks skubias „beprecedentes priemones beprecedenčiams iššūkiams“ energetikos sektoriuje spręsti. Čekijos atstovas teigė besitikintis, kad iki rugsėjo pabaigos pavyks dėl šių priemonių sutarti ir jos įsigalios.

Energetika – vienas didžiausių pastarųjų mėnesių europiečių galvos skausmų. Tai rodo tiek prasidėjusi protestų banga Europoje, tiek birželio–liepos mėnesiais atlikta „Eurobarometro“ apklausa, kurios metu antra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, beveik trečdalis įvardijo „energijos tiekimą“.

2022 09 13 07:12
Spausdinti