Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


ENERGIJOS TRŪKUMAS
Energijos krizės akivaizdoje Kinija smarkiai padidino anglių naudojimą
BNS
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.

Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Pekinas įsipareigojo pasiekti didžiausią išmetamo anglies dioksido kiekį iki 2030 metų, o iki 2060 metų tapti neutralia šių dujų išmetimo atžvilgiu.

Bendras anglies dioksido išmetimas Kinijoje mažėjo keturis ketvirčius iš eilės sulėtėjus ekonomikai, parodė rugsėjo pradžioje paskelbta klimato stebėsenos portalo „Carbon Brief“ ataskaita.

Visgi tuo pačiu metu lėtėjantis augimas paskatino institucijas nukreipti žvilgsnį į anglių pramonę, siekiant paskatinti ekonomiką.

Siekis padidinti iš anglių gaunamą energiją, kuri vis dar sudaro didžiąją dalį Kinijos energijos tiekimo, sunerimo analitikus, kurie perspėja, kad tai apsunkins perėjimą prie energijos derinio, kuriame dominuos atsinaujinantys šaltiniai.

Praėjusį rudenį išgąsdintos energijos trūkumo, Kinijos institucijos pavasarį nurodė anglių kasybos įmonėms šiemet padidinti kasybos pajėgumus 300 mln. tonų – tai prilygsta papildomam mėnesiui anglies gavybos šalyje.

„Greenpeace“ duomenimis, vien pirmąjį 2022 metų ketvirtį reguliavimo institucijos patvirtino pusę visos anglimi kūrenamų jėgainių pajėgumų, patvirtintų 2021 metais.

Elektros tinklų neefektyvumas

Kinijoje pastarosiomis savaitėmis taip pat deginta ir kasta daugiau anglių, siekiant patenkinti išaugusį oro kondicionavimo poreikį ir kompensuoti nusekusį vandenį hidroelektrinių užtvankose per karščiausią visų laikų vasarą Kinijoje.

Birželio mėnesį premjeras Li Keqiangas paragino „kiek įmanoma išlaisvinti pažangius anglių kasimo pajėgumus ir įgyvendinti ilgalaikį anglių tiekimą“.

Nepriklausoma tyrimų grupė „Climate Action Tracker“ perspėja, kad net „labiausiai įpareigojantys“ Pekino nustatyti klimato tausojimo tikslai leis pasiekti ne mažiau kaip 3–4 laipsnių klimato atšilimą, o tai gerokai viršytų Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio.

Tam, kad pasiektų šį tikslą, Kinija „turėtų kuo anksčiau ir gerokai iki 2030 metų sumažinti išmetamų teršalų kiekį“, taip pat „sumažinti anglių ir kito iškastinio kuro suvartojimą daug greičiau, nei planuojama šiuo metu“.

Pekino nenoras atsisakyti anglių iš dalies kyla dėl Kinijos elektros tinklų neefektyvumo, dėl kurio energijos perteklius negali būti transportuojamas į kitus regionus.

Anglys ir dujos suteikia vietos pareigūnams gatavą energijos šaltinį ir praktiškai yra „vienintelis būdas išvengti energijos trūkumo“, – teigė analitikas Lauris Myllyvirta „Carbon Brief“ ataskaitoje.

2022 09 19 15:24
Spausdinti