FotobankasVyriausybei pavasarį radus kompromisą dėl šimtamilijoninės „Epso-G“ skolos grąžinimo „Ignitis grupei“ ir sutarus ją išmokėti pirma laiko, refinansuojant bankų paskolomis ir išdėstant ilgesniam laikotarpiui, šis planas nebus įgyvendintas.
Maždaug 157 mln. eurų birželio pabaigoje siekusi energetikos grupės „Epso-G“ skola kontroliuojančiajai bendrovei „Ignitis grupė“ už 2012 metais įsigytos elektros perdavimo įmonės „Litgrid“ akcijas, kaip buvo sutarta 2016 metais, bus galutinai grąžinta 2022-aisiais.
Vyriausybė balandžio 1-ąją pritarė kompromisiniam dviejų valstybės valdomų energetikos grupių susitarimui dėl skolos perfinansavimo ir grąžinimo dar šiemet ir taip padėjo tašką ilgus metus užsitęsusiai problemai.
„Ignitis grupės“ akcininkės Finansų ministerijos vadovas Vilius Šapoka apgailestauja, kad sutarimas liko neįgyvendintas. Anot jo, tai neturės jokios įtakos „Ignitis grupei“, tačiau „Epso-G“ ateityje teks didinti kapitalą, kad 2022 metais ji galėtų be neigiamų pasekmių savo finansams grąžinti likusią skolą.
„Epso-G“, įgyvendinanti strateginius projektus, turėtų rimčiau pasižiūrėti keletą metų į priekį ir stiprinti savo kapitalo bazę. Viena iš alternatyvų – valstybei įlieti kapitalo“, – BNS sakė V. Šapoka.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tai neturės įtakos „Ignitis grupei“, – pridūrė jis.
„Epso-G“ grupę, kontroliuojančią elektros ir dujų perdavimo įmones „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bei energijos išteklių biržą „Baltpool“, valdančios Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas sutinka, kad 2022 metais „Epso-G“ bus iššūkis grąžinti likusią skolą.
„Vienas iš būdų – būtent kapitalo įliejimas. Kol kas konkrečių žingsnių nesame ėmęsi, pirmiausia dėl to, kad skolinimosi rinka nėra palanki, buvo analizuoti įvairūs scenarijai, dėl kovido situacijos palūkanos pakankamai didelės, todėl šiandien refinansuoti paskolą būtų nepalankiausias laikas“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis pabrėžė, kad įmonės finansinė situacija priklausys nuo europinės paramos strateginiams energetikos projektams – tinklams sinchronizuoti su Europa ir dujotiekiui į Lenkiją.
„Kuo didesnės finansinė parama iš Europos, tuo „Epso-G“ situacija lengvesnė, o kitas dalykas – kaip grąžinti skolą – arba refinansavimas skolinantis iš bankų, arba per kapitalo įliejimą. Tokiu būdu iš esmės pripažįstama, kad skola buvo užaukštinta ir negalime strateginių projektų sąskaita apmokėti kažkokias politines sąskaitas, sukurtas anksčiau“, – kalbėjo energetikos ministras.
„Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas sako, jog nutarta šiemet nesiskolinti iš užsienio bankų, nes dabar tam nėra palankios sąlygos.
„Mes atlikome analizę, surinkome bankų pasiūlymus, kas būtų, jeigu dabar grąžintume paskolą, bet pradėjo ir palūkanos kilti dėl Covid-19, todėl nutarėme, kad nelabai naudinga valstybei mokėti užsienio bankams dideles palūkanas. Tai persvarstėme ir nutarėme, kad liekame prie esamo susitarimo“, – BNS sakė R. Zukas.
„Mes gerai vykdome tą sutartį, atsiskaitome laiku, mokame, kaip priklauso, pagal grafiką, „Ignitis grupė“ mums jokių pretenzijų neturi“, – pridūrė jis.
Finansų ministras V. Šapoka pavasarį sakė, kad nesprendžiant problemos kyla neigiamų pasekmių „Epso-G“, „Ignitis grupei“ ir valstybės iždui. Anot jo, būtų naudinga „Epso-G“ skolą refinansuoti bankų paskolomis, išdėstant ją ilgam laikotarpiui.
Be to, tuomet buvo sutarta, kad, „Epso-G“ grąžinus skolą „Ignitis grupei“, pastaroji šiemet sumokėtų papildomai iki 50 mln. eurų dividendų ir taip kompensuotų nesumokėtus „Epso-G“ dividendus.
Finansų ministerija pavasarį teigė, jog „Epso-G“ skolos problema neigiamai veikia „Ignitis grupės“ tikslus užsitikrinti tvarų ir pigų finansavimą kapitalo rinkose, taip pat mažina patrauklumą potencialiems investuotojams.
Pasak šaltinių, „Ignitis grupei“ pavasarį buvo svarbu išspręsti skolos klausimą, kad ruošiantis IPO reitingų agentūros nesumažintų jos kredito reitingo. Vis dėlto agentūra „S&P Global Ratings“ gegužę paliko nepakeistą jos reitingą BBB+. Be to, grupės skolinto ir nuosavo kapitalo santykis po IPO smarkiai pagerės.
Ž. Vaičiūnas pavasarį Vyriausybėje teigė, jog skolos problemą lėmė „komercinės logikos“ stokoję sprendimai, sandoris, anot jo, buvo sudarytas politiniais motyvais – 2012 metais, ministerijai vadovaujant Arvydui Sekmokui, Visagino atominės elektrinės projektui buvo ieškoma finansavimo šaltinių.
Roko Masiulio vadovaujama Energetikos ministerija 2016 metais siekė, kad 210 mln. eurų „Epso-G“ skola tuometei „Lietuvos energijai“ būtų visiškai nurašyta, nes ji buvo sukurta dirbtinai.
Pagal 2016 metų bendrovių sutartį „Epso-G“ 2016–2017 metais išmokėjo dalį skolos, o visą skolą ji turi išmokėti per šešerius metus – iki 2022 metų. Tuo pačiu 2016 metais Vyriausybė leido „Epso-G“ šešerius metus mokėti 0,5 proc. paskirstytojo pelno dividendus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
