TwitterPenktadienį Briuselyje susirinkę ES šalių energetikos ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl priemonių mažinti elektros kainas. Tačiau kiek tai išties sumažins elektros sąskaitas, kurios Lietuvoje pasiekė neregėtą lygį, kol kas sunku pasakyti.
„SUSITARIMAS! Ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl priemonių, skirtų didelėms elektros energijos kainoms sumažinti: privalomas elektros energijos paklausos mažinimas, pajamų lubų nustatymas infraribiniams elektros energijos gamintojams ir iškastinio kuro sektoriaus solidarumo įnašas“, – džiaugsmingai pranešė ES šį pusmetį pirmininkaujanti Čekija.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą numatoma mažinti elektros vartojimą bent 10 proc. per mėnesį ir bent 5 proc. piko valandomis, kai yra didžiausia jos paklausa ir kaina. Kitas pasiūlymas, kuriam penktadienį pritarė energetikos ministrai – perimti viršpelnius iš pigiau elektrą generuojančių gamintojų. Tai yra nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos.
Taip pat sutarta įvesti solidarumo mokestį dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriui, kurie sugebėjo uždirbti iš energetikos krizės. Visa tai, pasak Komisijos, atneštų apie 142 mlrd. eurų, kuriuos valstybės narės panaudotų sumažinant vartotojams energijos sąskaitas, padedant labiausiai pažeidžiamiems šeimų ūkiams ir verslui.
Tačiau Lietuvai, kuri iš esmės neturi elektros generatorių, iš kurių galėtų nusigriebti bent šiek tiek „grietinėlės“, tai maža paguoda. Tiesa, Penktadienį, po ES energetikos ministrų susitikimo Briuselyje energetikos ministras D.ainius Kreivys teigė, kad Lietuva pasiekė, jog vienas regalmento skirsnis būtų pritaikytas išimtinai Lietuvai.
„Šiai dienai mes turime Taryboje aiškų reglamentą, kuriame yra skirsnis išimtinai Lietuvai. Šis skirsnis sako, kad tos šalys, kurios eksportuoja į Lietuvą elektrą turi privalomai dalintis viršpelniu. Manau, kad šis žingsnis yra reikšmingas žingsnis į priekį“,– kalbėjo žurnalistams Briuselyje ministras.
Vis dėlto milžiniškų elektros kainų priežastis – dujų kainos, kurios vėl išaugo po išpuolių prieš „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje. Beje, apie tai irgi penktadienį diskutuoja energetikos ministrai Briuselyje, o Švedija bei Danija turėjo pristatyti naujausią informaciją apie šiuos incidentus.
Pasak Lietuvos energetikos ministro D. Kreivio, greičiausiai elektros kaina galutiniam vartotojui kristų, jei ES įvestų kainos lubas dujoms. Tam pritaria ir dar 14 ES valstybių, kurios kartu su Lietuva kreipėsi dėl to į Europos Komisiją. Tačiau tam nepritaria ES sunkiasvorė Vokietija, Komisija ir dalis ekspertų.
„Tai neskatina taupyti energijos ir išlaiko didelę paklausą. Tiek, kiek ji didina ES dujų paklausą, ji kenkia dujų importuotojams tarptautinėje rinkoje. Be to, dėl to ES žiemą gali labiau trūkti dujų“, – teigė ekonomistas Jerominas Zettelmeyeras, įtakingo analitinio centro „Bruegel“ direktorius.
Europos Komisija taip pat pateikė savo paaiškinimus, kodėl įvesti visoms dujoms kainų lubas netikslinga: sukels pavojų dujų tiekimo užtikrinimui; tam reikia papildomų finansų ir sukurti naują stebėjimo bei koordinavimo sistemą.
Kartu Komisija pasiūlė dar kelias priemones, tarp kurių rimčiausia – kainų lubos tik rusiškoms dujoms, tai atimtų galimybę iš Rusijos manipuliuoti dujų rinka bei pelnytis iš išaugusių kainų, o pelną skirti karo prieš Ukrainą finansavimui. Tačiau tam nepritaria dalis valstybių, pvz., Vengrija, kuri bijo, jog Rusija visai nutrauks dujų tiekimą, ką jau pagrasino padaryti Vladimiras Putinas.
„Lubos rusiškoms dujoms iš esmės problemos neišspręs. Importuojamų iš Rusijos į ES dujų dabar tėra 9 proc. ir nuo jų priklausomos tik kelios šalys, tokios, kaip Austrija, Vengrija, kurios šimtu procentu importuoja rusiškas dujas. Rusijos finansavimą reikia stabdyti, bet šiuo atveju, kai kalbame kaip apriboti dujų kainą, tai niekaip neįtakos, jei uždėsime lubas tik dujoms iš Rusijos“, – po ministrų susitikimo teigė D. Kreivys ir pridūrė, kad palaikančių kainų lubas visoms dujoms daugėja, o Komisija buvo įpareigota parengti tokį planą.
Komisija taip pat siūlo suderėti su patikimais tiekėjais ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalais kainų ribas.
Taip pat svarstoma dėl bendro ES mastu dujų pirkimo, ką paragino padaryti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Komisija teigia, kad tokį pasiūlymą suformuos vėliau.
Dar vienas variantas smarkiai sumažinti elektros kainas – išimti išbrangusias dujas iš elektros kainos algoritmo, ko siekia ir Lietuva. Tačiau Europos Komisija tik žada į tai atsižvelgti, nes tai esą ilgalaikė priemonė, kurią reikia rimtai nagrinėti.
