FotobankasEstijos aplinkosaugos rūmų (EKO) ekspertų manymu, privačios bendrovės siūlomas mažos galios reaktoriaus atominės elektrinės (AE) šalyje projektas yra pernelyg rizikingas ir abejotinas ekonomine naudos požiūriu.
EKO išplatino pranešimą, kuriame pažymima, jog toks reaktorius esamų aplinkosaugos problemų ne tik kad nesumažintų, bet ir sukurtų papildomų – tektų spręsti bent jau ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų saugojimo problemas.
Be to, be AE eksploatavimo rizikų Estijai tektų spręsti apsirūpinimo branduoliniu kuru bei atitinkamų technologijų valdymo klausimus. Tai šalį paverstų labiau priklausoma nuo užsienio tiekėjų, o šalyje sparčiai plėtojama „žalioji energetika“ taptų „nesuprantamai nuvertinta“.
EKO išvadose suabejota šio projekto ekonominiu tikslingumu, nes tokios AE apsipirkimo laikotarpis siekia 40 metų, o sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tai reikštų rimtą ekonominę riziką bei pavojų, kad iškilus sunkumams projektą tektų išsaugoti mokesčių mokėtojams.
Atsižvelgiant į išvardintas rizikas bei į tai, kad yra ekologiškesnių ir saugesnių šalies energetikos plėtros vizijų, trečios kartos verdančio vandens reaktoriaus branduolinės jėgainės Estijoje projektui EKO nepritaria, akcentuojama pranešime.
Pernai rudenį AE Estijoje projekto iniciatorė „Fermi Energia“ su JAV pažangių branduolinių reaktorių ir branduolinių paslaugų teikėja „GE Hitachi“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galimos 300 megavatų galios verdančio vandens reaktoriaus BWRX-300 statybos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
