EKRusijai ruošiantis pompastiškai švęsti gegužės 9-ąją – „den pobedy“, Europos Komisija (EK) pranešė, kad ES panaikins savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos, nutraukdama rusiškų dujų bei naftos importą ir pamažu atsisakys rusiškos branduolinės energijos.
„Šiandien ES siunčia labai aiškią žinią Rusijai – daugiau neleisime energijos išteklių naudoti kaip ginklo“, – Europos Parlamente Strasbūre antradienį kalbėjo energetikos ir būsto komisaras Danas Jørgensenas ir pridūrė, kad ES užsitikrins energetinę nepriklausomybę ir neberems agresorės.
Pagal EK pasiūlymą, kuris bus oficialiai pateiktas kitą mėnesį, planuojama užkirsti kelią naujoms sutartims su rusiškų dujų tiekėjais (vamzdynais ir suskystintosiomis gamtinėmis dujomis), o esamos neatidėliotinų sandorių sutartys bus nutrauktos iki 2025 m. pabaigos. Tai esą užtikrins, kad jau iki šių metų pabaigos ES trečdaliu sumažins likusį rusiškų dujų tiekimą. Galiausiai siūloma iki 2027 m. pabaigos nutraukti visą likusį rusiškų dujų importą.
EK taip pat žada pasiūlyti naujų veiksmų, kuriais bus sprendžiama šešėlinio Rusijos laivyno, gabenančio naftą, problema. Kalbant apie branduolinę energetiką, bus įtrauktos priemonės dėl Rusijos importuojamo prisodrinto urano, taip pat apribojimai naujoms Europos tiekimo agentūros (ESA) pasirašytoms urano, prisodrinto urano ir kitų branduolinių medžiagų, gaunamų iš Rusijos, tiekimo sutartims. Taip pat numatyta Europos radioizotopų slėnio iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti ES medicininių radioizotopų tiekimą didinant nuosavą gamybą.
Tai galima pavadinti tam tikra reakciją į tai, kad į ES sankcijų paketus Rusijai niekaip nepavyksta įtraukti rusiškų dujų ir branduolinės energetikos, o tuo pat metu rusiškų energijos šaltinių importas į ES pradėjo augti ir 2024 m. importuota 19 proc. dujų iš Rusijos. Vien pernai ES sumokėjo 23 mlrd. eurų, t. y. 1,8 mlrd. per mėnesį, pabrėžė komisaras D. Jørgensenas (Lietuva su bendramintėmis aktyviai ragino pritaikyti sankcijas už agresiją rusiškoms dujoms ir branduolinei energetikai, bet nesėkmingai).
„Rusija yra grėsmė ir mes turime imtis priemonių“, – kalbėjo komisaras D. Jørgensenas, o vėliau pridūrė, kad „tai didelis dalykas ir laukia daug iššūkių“.
Kita vertus, dalis šalių, tarp kurių aktyviausios Vengrija ir Slovakija, ypač priešinasi rusiškos energijos ribojimams. Tačiau EK siūlomiems sprendimams, kaip teigė D. Jørgensenas, nereikia visų šalių narių pritarimo ir užtenka kvalifikuotos daugumos, taip pat nereikia pratęsti kas pusmetį, skirtingai nei sankcijų atveju.
„Tikimės, kad net jei šalys nepritaria tam, jos laikysis įstatymų“, – teigė komisaras.
Kartu EK pabrėžia, jog imsis priemonių, kad nekiltų išteklių kainos ir užtikrintų alternatyvų energijos išteklių tiekimą visoms ES narėms.
Vis dėlto ekspertai teigia, kad Rusija turi kitą pranašumą – jos išteklių kainos yra mažos, o siekiant didinti ES konkurencingumą ir gaivinti pramonę, tai yra rimtas argumentas. Dar vasario mėnesį pasklido kalbos, kad tikintis Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimo pradeda svarstyti galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą. „The Economist“ tuomet rašė, kad kai kurie Europos pareigūnai jau „godžiai žvelgia į rusiškas dujas“, nes mažesnės sąskaitos už energiją galėtų atgaivinti „merdinčią Europos pramonę“ ir nuraminti namų ūkius.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ antradienį atkreipė dėmesį, kad išlieka ir daugiau neaiškumų, įskaitant tai, kiek paramos sulauks 27 valstybės narės, ar bus pasiektas taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos ir ar Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV gali ir toliau būti patikimos energetikos partnerės.
