Andrius Ufartas/ELTAPrezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Lietuvos pasitraukimas iš Maskvoje valdomo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo sutarties galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau, anot jo, geriau būtų visoms Baltijos šalims laikytis bendros pozicijos. Vis dėlto jis pažymėjo, kad Latvija norėtų pasitraukimą nukelti vieneriais metais ir įgyvendinti tai 2025 m. pradžioje.
„Kalbėkime apie techninę reikalo pusę ir rizikos aspektą. Pasitraukimas yra galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau taip pat pripažįstu, kad pasitraukti būtų geriau kartu ir laikytis bendros pozicijos. Jeigu teisingai suprantu Latvijos poziciją, ji yra – šį pasitraukimą nukelti vieneriais metais ir padaryti tą 2025 m. pradžioje“, – trečiadienį Prezidentūroje po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi teigė G. Nausėda.
„Bet kuriuo atveju šiam klausimui skirsime artimiausią mūsų Valstybės gynybos tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi ir kiti klausimai, bet ir šis klausimas yra įtrauktas į dienotvarkę. Įvertinę visus techninius saugumo ir politinius aspektus, priimsime sprendimą, kuris bus paskelbtas“, – akcentavo jis.
Latvijos prezidentas: esame pasirengę pasitraukti iš BRELL žiedo sutarties kuo greičiau, bet Baltijos valstybės tai turi suderinti
Tuo tarpu Latvijos prezidentas E. Rinkevičius tikino, kad jo vadovaujama šalis yra pasirengusi pasitraukti iš BRELL žiedo sutarties kaip įmanoma greičiau. Tačiau jis pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į techninę ir finansinę šio klausimo pusę bei rasti mažiausiai problematišką sprendimą kiekvienai Baltijos valstybei.
„Manau, kad esame aiškiai pasirengę kuo greičiau pasitraukti iš BRELL. Yra labai aiškus politinis įsipareigojimas atsiriboti nuo BRELL tinklo ir sinchronizuotis su Europos tinklu. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad tai įvairiai paliečia kiekvieną Baltijos šalį. Tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu“, – sakė E. Rinkevičius.
„Esame pasirengę kuo greičiau paspartinti pasitraukimą, tačiau mūsų pozicija būtų tokia, kad reikia rasti tokį būdą, kuris būtų pigesnis ir mažiau techniškai problemiškas kiekvienai Baltijos valstybei – Estijai, Latvijai ir Lietuvai. (...) Nėra jokių abejonių, kad tai turi būti padaryta kuo greičiau, bet taip pat norime pamatyti, kad šis žingsnis būtų atliktas suderintai“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
Visgi, pirmadienį „Litgrid“ vadovas LRT radijui nurodė manąs, kad Baltijos šalių sinchronizacija veikiausiai vyks ne pagal Lietuvos planus, mat, pasak jo, nei Latvija, nei Estija rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL žiedo.
Prezidentūra artimiausiu metu ketina šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį bei aptarti Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Vakarų tinklais klausimus.
