Lietuvos banko (LB) priemonės vėsinti šalies nekilnojamojo turto (NT) rinką turėjo teigiamos įtakos, o šiemet ją dar labiau atvėsino geopolitinės rizikos, todėl naujos priemonės nesvarstomos, sako LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Kalbant apie naujas priemones šiuo metu ne, mes nesvarstome, bet turėčiau priminti spalio pabaigoje priimtą Lietuvos banko valdybos sprendimą vienu procentiniu punktu padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą. Vėlgi, pareikalauti iš bankų turėti daugiau kapitalo tam, kad jeigu materializuotųsi rizikos, būtų užtikrintas rezervas joms sugerti, kuo mažiau paveikiant ekonomiką plačiąja prasme“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus.
Anot jo, toks sprendimas priimtas įvertinus praeities pamokas, kai bankų elgesys buvo labai procikliškas – gerais laikais skolinimo apimtys sparčiai augdavo, tačiau atėjus blogesniems laikams kapitalas būdavo skiriamas nuostoliams dengti, todėl „paskolų kranelis užsisukdavo“.
„Kad to išvengtume, kad nebūtų didesnė pelno dalis išmokama dividendais, svarbu užtikrinti, kad dalis tų lašinukų liktų kredito įstaigose“, – aiškino G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, pernai priimti LB sprendimai dėl didesnio užstato antrai ir paskesnei paskolai bei papildomo sisteminės rizikos kapitalo būsto paskolų portfeliui pasiteisino.
„Šios priemonės visų pirma užtikrino, kad bankuose sukaupiamas didesnis kapitalas. Tai yra rezervas, jeigu materializuotųsi rizikos nekilnojamojo turto rinkoje ir mes matome, kad tos rizikos, galbūt ne dėl tų priežasčių, apie kurias galvojome tada, aktualizavosi, todėl šiandien kalbame apie itin kritusį būsto įsigijimo sandorių pirminėje rinkoje skaičių“, – tvirtino G. Šimkus.
Jis taip pat pabrėžė, kad pernykščiai sprendimas buvo pagrįsti LB ekonomistų skaičiavimais.
„Šios priemonės buvo priimtos tik įvertinus ir įsitikinus, kad asmenys ir namų ūkiai, kurie ima antrą ir paskesnę paskolą, susiduria su didesne kredito rizika ir iš principo yra labiau paveikūs įvairiems sukrėtimams“, – aiškino G. Šimkus.
Tačiau, anot LB valdybos pirmininko, nepaisant NT rinkos atvėsimo, jos dabartiniai rodikliai yra panašūs į buvusius 2019 metais, kurie buvo labai aktyvūs NT rinkoje.
Nuo šių metų vasario 1 dienos iki 30 proc. padidintas minimalus pradinis įnašas antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms, taip pat jei yra didinama anksčiau paimtų būsto paskolų suma, o nuo liepos 1 dienos – taikomas papildomas 2 proc. kapitalo rezervas būsto paskolų portfeliui.