Žygimantas Gedvila/BNSLietuvos banko (LB) vadovas mano, kad Vyriausybės 2023 metais numatomos mokėti kompensacijos gyventojams už elektrą ir dujas nustatant kainos ribą „žibalo į infliacijos laužą neįpils“, tačiau, anot Gedimino Šimkaus, svarbu, kam ir kaip jos bus mokamos.
„Priemonė dėl lubų (elektros kainų – BNS) svarstytina. Klausimas tik, kur bus tos lubos, biudžetas juk ne guminis“, – antradienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Centrinio banko vadovas tikino, kad bus labai svarbu, kam ir kaip Vyriausybė taikys kompensacijas. G. Šimkus pateikė paskaičiavimus, kiek kompensacijos kainuotų apribojant suvartotą elektros kiekį ir jo neapibojant.
„10 centų už elektros kilovatvalandę kompensavimas gyventojams iki metų pabaigos kainuotų 340 mln. eurų, tuo tarpu to paties dydžio kompensavimas iki 150 kilovatvalandžių suvartojimo – tik 25 mln. eurų. Išvadas pasidarykite patys“, – sakė centrinio banko vadovas.
„Šiuo atveju velnias slypi detalėse. Energijos išteklių kompensacijų dizaino klausimas yra labai svarbus“, – pabrėžė G. Šimkus.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo mokėti kompensacijas visiems buitiniams vartotojams, nustatant 24 centų kainos ribą. Pasak jo, tai pareikalautų apie 1,6 mlrd. eurų biudžeto lėšų, arba 2,3 proc. BVP.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, jog elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete bus numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau ji kol kas neatskleidžia nei kompensacijų dydžio, nei jų mokėjimo tvarkos.
Antrąjį šių metų pusmetį valstybė gyventojams moka iki 9 centų kompensaciją, be ne mažiau kaip iki 24 centų.
