UnsplashFinansų ministerijos parengtas atnaujintas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis yra socialiai jautresnis nei ankstesnis pirminis pasiūlymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Vasarą buvome pateikę pirminį projektą, vėliau sulaukėme daug pastabų ir atsižvelgdami į jas pakoregavome šiek tiek įstatymo projektą. Manau, kad projektas tapo socialiai jautresnis – pusė pirmojo būsto savininkų už nekilnojamą turtą mokesčio nemokės, taip pat socialiai remtini asmenys ir pensininkai galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, jeigu tokį prašymą pateiks“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Finansų ministerija trečiadienį pranešė, jog naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas.
„Tai reiškia, kad pusei žmonių pirmasis būstas būtų neapmokestintas“, – sakė G. Skaistė.
Pasak ministrės, anksčiau siūlyto 0,03 proc. tarifo atsisakyta atsižvelgus į kai kurių institucijų pasiūlymus bei siekiant labiau atliepti pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius: „Jeigu būsto vertė santykinai yra nedidelė, tokiu būdu siūloma tiesiog, kad žmonėms, kurie turi nedidelės vertės būstą, nereikėtų už jį mokėti“.
Kaip ir pirminiame projekte, būsto vertei siekiant nuo vienos iki dviejų medianų, tarifas būtų 0,06 proc., virš dviejų medianų – 0,1 proc. Tuo metu antras ir paskesnis būstai, pasak ministrės, būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu – jį nustatytų savivaldybės.
„Jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkstančio eurų, taip tarp 60,1 tūkstančio ir 120,2 tūkstančio eurų vertės pagal Registrų centro vertinimą būtų taikomas 0,06 procento tarifas, o virš 120 tūkstančių būtų taikomas 0,1 procento tarifas“, – aiškino finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, mokesčio sumai neviršijant 5 eurų, gyventojas nuo mokesčio būtų atleistas.
Kaip ir pirminiame pasiūlyme, būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė, o pajamos tiek iš komercinio, tiek iš nekomercinio turto apmokestinimo keliautų į savivaldybių biudžetus.
„Manau, kad šis sprendimas yra tvirtas žingsnis į tą pusę, kurią mums rekomenduoja visos tarptautinės institucijos. Taip pat tai yra naujas tvarus pajamų šaltinis savivaldybėms, sustiprinantis jų finansinį savarankiškumą“, – teigė G. Skaistė.
„Manome, kad tokiu būdu savivaldybės būtų suinteresuotos prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo, kokybės gerinimo, o to nekilnojamo turto vertė savivaldybėse taip pat augtų“, – sakė ministrė.
Anot G. Skaistės, mokesčio deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis.
Jos teigimu, įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 metais. G. Skaistė tikisi, kad Seimą patobulintas projektas galėtų pasiekti pavasario sesijoje.
„Jeigu Seimą projektas pasiekia ateinančių metų pavasario sesijoje, kol įstatymas bus priimtas, natūralu, kad tam tikrą laiką reikia palikti jo įsigaliojimui ir jo įgyvendinimo pasirengimui“, – teigė ministrė.
Pasak jos, koalicijos partneriai atnaujintą NT mokesčio projektą preliminariai įvertino pozityviai, tačiau dėl konkrečių detalių dar bus diskutuojama.
„Dėl konkrečių detalių, manau, mes tuos pokalbius turėsime dar turėti, todėl manau, kad dar turėsime diskusijų iki Seimo pavasario sesijos“, – teigė ministrė.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.
