ES TarybaĮ derybas su Švedija dėl elektros gamintojų viršpelnių pasidalijimo įsitraukusi Europos Komisija pritarė Lietuvos pozicijai, tačiau kritusios elektros kainos leidžia abejoti, ar atneš Lietuvai tai kokių nors finansinių laimėjimų.
„Derybos vyksta. Praktiškai baigėme fazę, kai kalbama apie teisinį pagrindą. Nusistatėte daugiau ar mažiau su Komisijos pagalba, kas yra pagrindinė šalis eksportuotoja. Komisija palaikė Lietuvos nuomonę, kad tai yra Švedija. Šiuo metu švedai pasidarė pertrauką derybose, kad suformuluotų savo tolesnę poziciją“, – žurnalistams Briuselyje antradienį vakare teigė energetikos viceministras Albinas Zananavičius, dalyvavęs ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje.
Kaip IQ jau rašė, kad vasario mėnesį Švedijos klimato ir pramonės ministerija užginčijo Lietuvos teiginius, kad ji yra „pagrindinė eksportuojanti valstybė narė“. Todėl, anot švedų, jie esą neturi pareigos sudaryti susitarimą, kuris numatytų, kad dalis viršpelnių iš pigiau elektrą generuojančių gamintojų tektų ne tik Švedijai – elektros gamintojai, bet ir Lietuvai – elektros pirkėjai.
Vis dėlto Lietuvai ankstoka džiaugtis, nes pagal ES valstybių sutartą reglamentą viršpelniai „nugriebiami“, kai elektros, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos, kaina viršija 180 eurų už megavatvalandę.
„Aš turbūt šiemet nemačiau kainos 180 eurų už megvatvalandę ketvirtojoje Švedijos kainų zonoje, kas savaime reiškia, kad nė euro švedai nesurinko iš infraribinių generuotojų, – pabrėžė A. Zananavičius. – Reglamentas galioja nuo gruodžio 1 d., o gruodžio mėnesį buvo tik keletas dienų, kai kaina buvo aukštesnė.“
Kalbant paprastai – esant žemoms elektros kainoms, nėra jokių viršpelnių, kuriuos Švedija turėtų pasidalyti su Lietuva. Pasak elektros perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“, atšilus orams antrą savaitę iš eilės elektros energijos paklausa Lietuvoje mažėjo 5 proc., o didelė Latvijos hidroelektrinių gamyba lėmė, kad didmeninės elektros rinkos kainos per savaitę irgi mažėjo. T. y. kovo 20–27 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 25 proc. – nuo 75 iki 56 Eur/MWh.
ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje, kuriame antradienį dalyvavo viceministras A. Zananavičius, ministrai taip pat susitarė dėl bendro požiūrio dėl dujų ir vandenilio dokumentų rinkinio. Taip pat pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo pratęsti Tarybos reglamento dėl savanoriško gamtinių dujų poreikio sumažinimo 15 proc. rengiantis žiemai galiojimą. Pagal pasiūlymą savanoriškas dujų poreikio sumažinimo 15 proc. tikslas būtų išlaikytas iki 2024 m. kovo 31 d.
„ES nėra visiškai išbridusi iš energetikos krizės, o Rusija ir toliau naudoja energiją kaip ginklą. ES valstybės narės turi būti solidarios ir pasiruošti kitai žiemai. Nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. sausio bendras gamtinių dujų suvartojimas ES sumažėjo 19,3 proc. Sumažėjęs dujų poreikis leido mums užpildyti saugyklas, išlaikyti žemas kainas ir užsitikrinti didesnį energijos tiekimą. Svarbu, kad ir toliau tęstume šį darbą ir išliktume atsparūs“, – teigė ES šį pusmetį pirmininkaujančios Švedijos energetikos, verslo ir pramonės ministrė Ebba Busch.
Be to, posėdžio metu įvyko pirmieji politiniai debatai dėl Europos Komisijos anksčiau šį mėnesį pateikto pasiūlymo peržiūrėti ES elektros energijos rinkos modelį.
