Žygimantas Gedvila/BNSEuropos Komisija pristatė dar vieną pasiūlymą, kaip „apsaugoti ES įmones ir namų ūkius nuo pernelyg didelių dujų kainų šuolių ES“. Vis dėlto tai iš esmės tas pats, kas ir siūlyta anksčiau, bei tai nėra, ko siekia Lietuva.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą kartojo, kad siekia, jog Europos Komisija pateiktų pasiūlymą dėl dujų lubų taikymo, nes tai esą vienintelis būdas sumažinti dujų kainų poveikį vartotojams ir elektros kainai, kuri rugpjūčio mėnesį buvo pasiekusi kosmines aukštumas. Tokią poziciją dėl dujų kainų palaiko dar maždaug 15 valstybių narių, tačiau, tarkime, Vokietija tam prieštarauja.
„Nuotaikos yra tokios, kad absoliuti dauguma šalių yra nusiteikusios apskritai blokuoti Komisijos reglamentą, jeigu lubų nebus. Nusiteikimas yra gan stiprus ir mes tikimės, kad Komisija dar turi laiko, tai išgirs“, – grasino Europos Komisijai D. Kreivys lapkričio pradžioje Seime.
Prieš ketvirtadienio neeilinį ES energetikos ministrų susitikimą Europos Komisija antradienį popiet pristatė savo „naują“ pasiūlymą dėl dujų. Tačiau jame kalbama ne apie dujų lubas, o apie rinkos koregavimo mechanizmą, kurio „tikslas – mažinti Europos dujų rinkų nepastovumą kartu užtikrinant dujų tiekimo saugumą“.
Tai nėra sidabrinė kulka, kuri padės sumažinti dujų kainas. Tačiau tai yra galinga priemonė, kuria galime pasinaudoti.
„Paaiškinsiu, kaip veiks šis mechanizmas. Siūlome nustatyti viršutinę ateinančio mėnesio „Title Transfer Facility“ (TTF, Nyderlandų dujų birža – IQ past.) kainos viršutinę ribą, jei ji viršija 275 eurus už megavatvalandę. Viršijus šią kainą, sandoriai negalės būti sudaromi“, – antradienį Strasbūre kalbėjo energetikos komisarė Kadri Simson.
Europos KomisijaJi pridūrė, kad šis rinkos koregavimo mechanizmas bus įjungiamas, kai bus įvykdytos dvi sąlygos. Pirma, dujų kaina dvi savaites viršys iš anksto nustatytą lygį ties 275 eurais. Antra, dešimt prekybos dienų TTF kainos ir pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų kainos skirtumas bus 58 eurai arba didesnis.
„Tai nėra sidabrinė kulka, kuri padės sumažinti dujų kainas. Tačiau tai yra galinga priemonė, kuria galime pasinaudoti, kai jos prireikia, ir kuri papildo mūsų struktūrines pastangas mažinti kainas, t. y. kontroliuoti paklausą ir užtikrinti pakankamą dujų tiekimą Europai vykdant bendrus pirkimus ir aktyvią išorės energetikos politiką“, – baigė pristatymą K. Simson.
Ir ji teisi, kad tai nėra „sidabrinė kulka“, nes, tarkime, net rugpjūčio mėnesį, kai dujų kainos Europoje buvo pasiekusios net 350 eurų už megavatvalandę (t. y. ženkliai daugiau, nei dabar brėžiama 275 eurų riba), pasiūlytas mechanizmas nebūtų taikomas, nes tai netruko dešimt dienų, t. y. neatitiko kito antrojo kriterijaus, kad rinkos koregavimo mechanizmas įsijungtų.
Politico.eu citavo vieną diplomatą, kuris teigė, kad „viršutinė riba iš tikrųjų nėra skirta tam, kad mechanizmą būtų galima įjungti. Turiu omenyje, kad jo apskritai nesiruošiama įjungti.“
Kita vertus, nors dabar ES dujų saugyklos pilnos, kyla daug klausimų dėl jų užpildymo 2023–2024 m. žiemos sezonui, todėl neatmetama, kad dujų kainos dar labiau augs ir gali pramušti net „nepasiekiamus“ kriterijus, kuriuos dabar siūlo Europos Komisija.
Taip pat šis Europos Komisijos pasiūlymas nėra kažkas labai naujo. Tam tikrus ribojimus TTF, o ne lubas visoms į ES importuojamoms dujoms Komisija siūlė taikyti dar spalio mėnesį, bet tada valstybės narės tai atmetė ir toliau reikalavo lubų.
„Turime suprasti tiekimo saugumo klausimą. Taip pat negalime atsidurti tokioje situacijoje, kad dujų suvartojimas išaugtų“, – į žurnalistų klausimą, ką pasakytų toms šalims, kurios užsispyrusiai siekia dujų lubų, atsakė K. Simson. Komisija užsispyrusiai jau kelis mėnesius atmeta lubų visoms į ES importuojamoms dujoms idėją.
Viršutinė riba iš tikrųjų nėra skirta tam, kad mechanizmą būtų galima įjungti. Turiu omenyje, kad jo apskritai nesiruošiama įjungti.
Tuos pačius argumentus dėl dujų lubų sako ir kai kurie ekspertai. Anot jų, tai iškreips rinką, neskatins taupyti ir bus pinigų išmetimas į balą, kuris nesumažins dujų kainų, jei vis dėlto bus nuspręsta, kad skirtumas tarp nubrėžtų lubų ir rinkos kainos būtų kompensuojamas iš ES fondų.
Būtent to norėtų Lietuva ir didelė dalis kitų ES valstybių vyriausybių, kurios yra rinkėjų ir verslo spaudžiamos dėl ypač išaugusių energijos kainų.
Ketvirtadienį 27 ES valstybių atstovai, tarp kurių ir D. Kreivys, atvyksta į Briuselyje vyksiančią neeilininę Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybą, kurioje bus tariamasi, ar sutikti su Komisijos pasiūlymu, ar ne.
