Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


KOVA SU KLIMATO KAITA
Į Europos Sąjungą sugrįš branduolinė energetika?
ELTA

Branduolinės energijos propagavimas Briuselyje ilgą laiką buvo tabu, tačiau ketvirtadienį vyksiančiame aukšto lygio tarptautiniame susitikime bus aiškiai ir garsiai pasakyta, kad branduolinė energija, – kurios šalininkai dabar pabrėžia, kad ji yra svarbus kovos su klimato kaita veiksnys, – grįžta.

Jau praėjo tie laikai, kai Berlyno antibranduolinė pozicija diktavo toną: per pastaruosius dvejus metus branduolinės energetikos pionierė Prancūzija ryžtingai prisidėjo prie palankesnio reglamentavimo ir vėl įtraukė branduolinę energetiką į ES darbotvarkę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kuri organizuoja šios savaitės susitikimą Briuselyje, vadovas Rafaelis Grossi yra pagrindinis branduolinės energijos, kaip „švaraus ir patikimo energijos šaltinio“, šalininkas.

„Pasauliui jos reikia daug daugiau“, – sako R. Grossi, manantis, kad „vis labiau suvokiama, jog branduolinė energija yra nepakeičiama sprendžiant kai kuriuos aktualiausius šių laikų pasaulinius iššūkius“.

Į pirmąjį TATENA surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą branduolinei energetikai propaguoti, susirinks maždaug 50 šalių – ne tik ES, bet ir JAV bei Kinijos – atstovai ir 25 valstybių vadovai, tarp jų ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Pastaruosius ketverius metus sėjome sėklas, jos pradėjo augti, o dabar jau skiname derlių“, – sakė EP narys iš Prancūzijos Christophe’as Grudleris, priklausantis centristinei partijai „Atnaujinkime Europą“.

2021 metais Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pateko į laikraščių antraštes, pasakiusi, kad ES reikia branduolinės energijos kaip „stabilaus energijos šaltinio“, o Briuselis ją įtraukė į savo „tvarių“ investicijų sąrašą.

2023 metų pradžioje Prancūzija inicijavo tuzino ES narių, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus, „branduolinio aljanso“ sukūrimą, siekdama auginti politinį svorį.

Iki šiol pasiekta reikšmingų laimėjimų: praėjusį birželį Paryžius pasiekė, kad būtų pakeistos ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos taisyklės ir branduolinė energija būtų pripažinta kaip būdas gaminti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį vandenilį.

Gruodžio mėnesį ES valstybės ir įstatymų leidėjai pasiekė susitarimą dėl valstybės pagalbos investicijoms į esamas branduolines elektrines, o vasario mėnesį – dėl branduolinės energetikos įtraukimo į įstatymą, kuriuo mažinama biurokratinė našta „grynosios nulinės“ emisijos technologijoms.

Galiausiai Briuselis įtraukė branduolinę energetiką į 2040 metų klimato kaitos tikslų įgyvendinimo planą, o vasarį įsteigė pramonės aljansą, siekiant paspartinti mažų modulinių reaktorių (SMR) kūrimą.

Šiuo metu 12-oje ES šalių veikia 100 reaktorių, todėl branduolinė energija sudaro apie ketvirtadalį ES pagaminamos elektros energijos ir beveik pusę visos anglies dioksido neišskiriančios energijos.

Maždaug 60 reaktorių, iš kurių trečdalis yra Lenkijoje, yra įvairiuose projektavimo ar statybos etapuose.

2024 03 21 11:08
Spausdinti