Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 1 d.


ENERGETIKA
I. Šimonytė: Klaipėdos SGD terminalas tampa regioninės svarbos
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS
„Independence“.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog kol kas vienintelis Baltijos šalyse veikiantis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas turi būti „labai svarbus veiksnys“ regionui apsirūpinant dujomis.

„Nors tai nebuvo užmanyta nuo pradžių, kai projektas buvo pradėtas įgyvendinti, dabar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tampa regioninės svarbos projektu. Mūsų vertinimu, pagal tai, kaip yra išdėlioti terminalo pajėgumų, kurie nėra maži, naudojimo prioritetai, tas terminalas turi būti labai svarbus veiksnys apsirūpinant mūsų regione dujomis“, – penktadienį žurnalistams Rygoje sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

„Mūsų prioritetas, kalbant apie terminalo pajėgumų naudojimą, be jokios abejonės, yra energetinis saugumas – mūsų viso regiono, Lietuvos, bet ir kitų kaimyninių valstybių, ir skirstant pajėgumus yra į tai atsižvelgiama, ir darome viską, kad Klaipėdos terminalas kuo geriau tarnautų mūsų regiono energetiniam saugumui“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Trims Baltijos šalims nepavykus susitarti dėl bendro SGD terminalo statybos ir negavus europinio finansavimo Lietuva viena už maždaug 145 mln. eurų pasistatė Klaipėdos terminalą, o jo veiklą iki šiol finansavo šalies vartotojai. Terminalas veikia nuo 2015 metų pradžios – jis sukūrė alternatyvą gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos.

Laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumai siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų per metus. Šiuo metu svarstoma galimybė juos išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų.

Šiemet dešimčiai metų terminalo pajėgumus rezervavo didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai: pusė jų teko Lietuvos įmonėms, o kita pusė – Latvijos „Latvenergo“ ir Lenkijos „PGNiG“. Kitais metais juos rezervavo dar penki klientai, įskaitant Estijos ir Norvegijos įmones.

2023 metais SGD terminalu naudosis iš viso septynios penkių šalių įmonės.

2022 12 09 12:48
Spausdinti