FotobankasLietuva ir Latvija politiškai vienodai vertina Astravo atominės elektrinės (AE) grėsmę ir prekybos elektra su trečiosiomis šalimis klausimus, tačiau techniniai šios prekybos aspektai bus nagrinėjami toliau, teigia abiejų šalių vyriausybių vadovai.
„Vienas svarbiausių dalykų, ką galėčiau pasakyti po šios dienos susitikimo, kad politinis situacijos vertinimas yra absoliučiai toks pat ir Lietuvos vyriausybės, ir Latvijos vyriausybės: Astravo atominė elektrinė nesaugi, ji kelia grėsmę, jos elektros neturi būti Europos Sąjungos ar Baltijos šalių, mūsų šalių rinkose, išskyrus techninį srautą, kuris dar kol kas yra reikalingas“, – vizito Latvijoje metu žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pabrėžė, kad jos šalies vyriausybė jau yra nusprendusi neprekiauti Baltarusijos elektra.
„Apie elektros prekybą su trečiosiomis šalimis, politiniu lygmeniu, atrodo, kad esame vieningos nuomonės, o techninio pobūdžio klausimai yra spręstini“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė K. Karinis.
Jis patikino, kad Latvija, iš trečiųjų šalių, prekiauja elektra tik su Rusija.
„Dar kartą pabrėžiu, Latvijos vyriausybės nutarimas yra aiškus: negalima prekiauti Baltarusijos elektra. Kas yra įmanoma, tai yra prekyba su Rusija per tiesioginį bendrą sujungimą, kuris yra gerokai mažesnis nei sujungimai tiesiogiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos“, – sakė latvių premjeras.
K. Karinis nesiėmė komentuoti teiginių, kad dabartinė vienašališkai Rygos ir Talino taikoma prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika galimai išaugina elektros kainas Lietuvoje.
„Man labai sunku komentuoti šį pasisakymą, kurio nesu girdėjęs ar skaitęs. Dar kartą pabrėžiu ir kartoju: Latvijoje nėra galimybės prekiauti Baltarusijos elektra, pirmiausia fiziškai yra kliūtis, tai yra, Latvija neturi tarpinės elektros jungties su Baltarusija. Ir taip pat prekybos aspektu, tokios elektros rinkoje negali būti“, – sakė K. Karinis.
„Jeigu yra, tai yra trečios šalies elektra, tai gali būti iš Rusijos su atitinkamu elektros kilmės sertifikatu“, – aiškino jis.
Latvijos premjeras pabrėžė, kad kainas lemia konkurencija, paklausos ir pasiūlos santykis.
„Kalbant apie kainas, kokios yra Latvijoje, Latvijos elektros rinka jau keletą metų yra nereglamentuojama. Jinai yra laisva atvira rinka, remiantis laisva konkurencija, paklausos-pasiūlos taisyklėmis. Didmeninė prekyba vyksta atviru būdu „Nord Pool“, – sakė jis.
I. Šimonytė: techniniai klausimai bus sprendžiami
Lietuvos premjerė savo ruožtu teigė, kad visus techninius elektros srautų klausimus turėtų ilgainiui spręsti atitinkami ekspertai.
„Man yra labai svarbu turbūt, kaip Lietuvos Vyriausybės vadovei, įsitikinti, kad politiškai mes neturime jokių skirtingų požiūrių šita tema ir mūsų sutarimas, kad tuos klausimus, kurie yra susiję su srautų dalykais ir kitais susijusiais, na, galima sakyti galbūt techniniais klausimais, turinčiais kartais ir politines pasekmes, artimiausiu metu turėtų susitikti ir juos aptarti mūsų skirstomųjų tinklų, infrastruktūros ir energetikos ministerijų žmonės“, – sakė premjerė.
Ji pakartojo gavusi „tvirtą patikinimą, kad mes kaip politikai, kaip vyriausybių vadovai, kaip ministrai matome situaciją absoliučiai vienodai: Astravo atominė elektrinė yra nesaugi".
Pasak I. Šimonytės, Lietuva siekia, kad būtų susitarta dėl naujos trišalės metodikos, kuri būtų priimtina visoms trims valstybėms.
„Labai tikiuosi, kad šitą sprendimą mūsų įpareigoti kolegos sugebės pasiekti per racionaliai trumpiausią laiką“, – sakė ji.
Siekiai spartinti sinchronizavimą
Baltijos šalims planuojant iki 2025 metų pabaigos sinchronizuoti savo tinklus su žemynine Europa, I. Šimonytė sako matanti poreikį užbaigti projektą kuo greičiau.
„Mūsų absoliučiai vienodai matomas interesas yra sinchronizacijos projektas, kurį mes tikrai sutarėme – nors ir taip mūsų institucijos ir mūsų valstybės deda visas pastangas, kad jis būtų įgyvendintas, – bet sutarėme, kad spartinsime kaip įmanoma labiau,", – sakė premjerė.
I. Šimonytė Astravo AE projekte įžvelgia galimas pastangas kompromituoti sinchronizavimą.
„Nes Astravo elektrinės komercinėje eksploatacijoje ar licencijoje, kuri yra suteikta, galime matyti ne tik tą saugumo dedamąją, bet galbūt ir kitą dedamąją – galimą ekonominę dedamąją ar bandymo tiesiog kompromituoti sinchronizacijos patį projektą dedamąją“, – sakė I. Šimonytė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau skelbė tikslą, kad dėl naujos trišalės metodikos pavyks susitarti iki birželio pabaigos.
D. Kreivys yra sakęs, kad dabartinė Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta ir taikoma metodika ne tik leidžia patekti į Baltijos šalių rinką Astravo elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje.
Energetikos ministerija skelbė, jog dabartinė metodika Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus. Lietuva, tarpininkaujant EK, siekia naujos metodikos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
