Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


ENERGETIKA
I. Šimonytė: turi būti svarstomas europinis sprendimas dėl elektros kainų
BNS
Paulius Peleckis/BNS
X. Bettelis ir I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad turi būti svarstomi bendri Europos Sąjungos (ES) sprendimai dėl energetikos kainų suvaldymo. Pasak Vyriausybės vadovės, kai kurios šalys jau apmokestino papildomą pelną, gaunamą smarkiai išaugus nuo brangių dujų priklausomoms elektros kainoms, tačiau Lietuvos problema yra per maža elektros gamyba, todėl šalies vartotojus itin veikia aukštos kainos.

„Šiuo metu elektros kaina formuojama pagal brangiausią nešėją – šiuo atveju pagal dujas ir tai turi tiesioginės įtakos elektros kainoms ir tuo pačiu kažkur susidaro dėl to pelnai, kurie susidaro ne dėl efektyvumo laimėjimų, o dėl to, kad taip susiklostė situacija turint pigią gamybos savikainą. Lietuvai turbūt šitas klausimas mažai aktualus, nes Lietuvos problema yra visai kita, mes tiesiog turime per mažai generacijos ir todėl mus labai šitas kainų poveikis veikia“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Liuksemburgo premjeru pirmadienį Vilniuje sakė I. Šimonytė.

„Natūralu, kad didesnius pelnus papildomais mokesčiais šiuo metu savo iniciatyva jau yra skirtingos šalys apmokestinusios, tai, matyt, europinis sprendimas toje srityje galėtų būti svarstomas ten, kur tai yra aktualu“, – pridūrė ji.

Komentuodama elektros kainų lubas, premjerė kalbėjo, kad kai kur tai yra pasiteisinęs sprendimas, tačiau kaip tai veiktų visoje Bendrijoje, turi būti diskutuojama.

„Čia yra atskira diskusija ir ji dar turi vykti, manau, visus pasiūlymus reikia svarstyti, nes tikslas yra, kad mes patys nepasimautumėm ant kabliuko, kurį mums paslaugiai siūlys Kremliaus propagandistai, kad kažkaip patys esame kalti dėl tų aukštų dujų kainų, kažkokias sankcijas įvedėme, kažką ne taip padarėme, dėl to dabar žmonės kenčia“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Europa turi priimti visus reikalingus sprendimus tam, kad išliktų vieninga ir parodytų savo gebėjimą atremti šitas propagandines atakas“, – teigė I. Šimonytė.

Lietuvoje viešintis Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis taip pat teigė, kad reikia diskutuoti dėl bendrų sprendimų. Jis pabrėžė, kad Liuksemburgas jiems pritars.

„Turi būti priimtas sprendimas didžiąja balsų dauguma. Taip pat vyks viršūnių susitikimas, manau, kad tie pasiūlymai yra geri, bet juos reikėtų analizuoti, Liuksemburgas tikrai nieko neblokuoja ir pritars šiems sprendimams“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo jis.

„Bandymas spausti Europą“

I. Šimonytės teigimu, dėl aukštų energijos išteklių kainų atsakinga Rusija, prieš daugiau nei pusmetį pradėjusi karą Ukrainoje.

„Karo vaizdinys Europoje atrodo ne kaip žmonių užpuolimas ginklais, bet kaip bandymas spausti Europą, vyriausybes, verslus, gyventojus per energetinį šantažą“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, tam reikės įvairių sprendimų „ir kiekvienoje šalyje atskirai, ir tos bendros laikysenos“ ES.

„Nepatogumai yra tikrai nemenki, pokyčiai yra gana staigūs, tačiau faktas yra tas, kad Europoje, visai netoli mūsų yra šalis, kur žmonės žūsta, kurie netenka namų, neturi stogo virš galvos, kurių problemos yra daug didesnės nei padidėjusi šildymo ar elektros sąskaita“, – kalbėjo premjerė.

Ji ragino „nepasimauti ant kabliuko, kurį tikrai mums paslaugiai siūlys Kremliaus propaganda“, jog už tokią rinką atsakinga pati Europa, įvedusi sankcijas Rusijai.

X. Bettelis pridūrė, jog „turime būti vieningi dėl Ukrainos, tai yra mūsų jėga“.

Komisijos veiksmai

EK pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega BNS sakė, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis. Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak jo, gali būti priimti per kelis mėnesius.

Pasak M. Vaščegos, siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, darbas Bendrijos institucijoje vyktų dviem kryptimis – skubi intervencija siekiant palengvinti situaciją energetikos sektoriuje bei išsamesnė elektros rinkos modelio peržiūra.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.

Vakarai kaltina Rusiją sąmoningai naudojant energetinius išteklius kaip geopolitinį ginklą, siekiant mažinti jų kantrybę remiant Ukrainą.

Energijos kainoms kompensuoti kitąmet reikės daugiau nei milijardo eurų

I. Šimonytė teigia, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Anksčiau premjerė teigė, jog šildymo, elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitąmet reikės nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų.

„Didelių detalių pristatyti ilgai nebus galima, ypač sumų, nes per pastarąsias kelias savaites buvo tokių situacijų, kai dujų kainos šoktelėjo iki beveik 350 eurų už megavatą ir buvo tokių savaičių, kada jos panašiu tempu nukrito. Akivaizdu, kad išsidėlioti labai aiškią perspektyvą būsimų kainų 2023 metais, netgi reguliuojamų kainų, nebus labai lengva, bet kalbam apie sumas, kurioms biudžeto reikės tikrai artimo ir viršijančio milijardą eurų“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.

Kompensacines priemones pirmadienį ji ketina aptarti su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau jų nedetalizavo.

„Šiandien su prezidentu apsitarsime, ar tos kryptys, apie kurias pagalvojusi Vyriausybė, atrodo panašiai ir prezidentui“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak I. Šimonytės, 1 mlrd. eurų reikės tik energetikos kainų kompensacijoms, tačiau taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių.

G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė iš premjerės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

2022 09 05 11:50
Spausdinti