BNS fotoVisi su nerimu laukia šalčiausių šių metų mėnesių, tačiau kito šildymo sezono prognozės – ne ką geresnės
„Neapsigaukite – nors kainos pastaruoju metu krito, tai trumpalaikis dalykas. Nors Europa turi pakankamai dujų atsargų, įskaitant ir Lietuvą, kuri iš anksto ėmėsi pastangų diversifikuoti savo išteklius atsiribodama nuo Rusijos, gali būti, kad po šios žiemos pateksime į sudėtingesnę padėtį, – spalį Vilniuje vykusioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos apžvalgai skirtoje konferencijoje kalbėjo šios organizacijos vyriausiasis ekonomistas Álvaro Pereira. – Kai kurie mano, kad po žiemos viskas praeis, tačiau energetikos krizė niekur nedings.“
Šie žodžiai – ne patys maloniausi aukštų kainų kankinamų lietuvių ir kitų europiečių ausims. Taip pat Europos vyriausybėms, išvargintoms metus trunkančių energetikos sektoriaus svyravimų, itin paaštrintų Rusijos karo Ukrainoje. Su sunkumais susiduria ne tik Europa – Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) skaičiavimais, visame pasaulyje valstybės jau yra išleidusios apie 500 mlrd. eurų, siekdamos sumažinti energijos kainų smūgį savo vartotojams, dauguma jų – Europoje.
EBPO nėra vienintelė, svarstanti apie kitąmet laukiančius iššūkius. Lapkritį TEA išleido apžvalgą, kurioje optimizmo dėl 2023–2024 m. šildymo sezono taip pat nedaug. „Ateinanti žiema Šiaurės pusrutulyje prognozuoja pražūtingą laikotarpį dujų rinkai ir išbandymus ES solidarumui, – rašoma apžvalgoje. – 2023–2024 m. žiema gali būti dar sunkesnė.“
