2020-ieji gali būti tie metai, kai Europos naftos gigantės pradės atrodyti kaip elektros energijos bendrovės, rašo dienraštis „The New York Times“.
Viskas vyksta vienu metu bendrovėms siekiant įgyvendinti ES ir Jungtinės Karalystės (JK) užsibrėžtą ekologijos politiką iki 2050 m. tapti visiškai netaršiu žemynu.
Praėjusį mėnesį Danijos „Shell“ laimėjo konkursą įrengti vėjo jėgaines Nyderlanduose. Dar anksčiau Prancūzijos „Total“, turinti baterijų gamyklų, sutiko investuoti į saulės jėgaines Ispanijoje ir vėjo jėgaines Škotijoje. Bendrovė taip pat nusipirko elektros ir gamtinių dujų komunalinių paslaugų įmones Ispanijoje ir su „Shell“ bei BP plečia elektromobilių verslą.
Ir tai – ne pabaiga. Šios bendrovės atsisako planų įrengti naujus gręžinius – „Shell“ stabdo planus Meksikos įlankoje ir Šiaurės jūroje, o BP pažadėjo neieškoti naftos jokiose naujose vietose.
Prispaustos valdžios ir investuotojų dėl klimato kaitos, Europos naftos bendrovės renkasi elektros arba vandenilio energijos gamybą ir skatina gamtinių dujų naudojimą kaip švaresnę alternatyvą pereinant nuo anglių ir naftos prie elektros energijos.
Prie šių permainų prisidėjo ne tik sparčiau vykstanti klimato kaita, bet ir COVID-19 pandemija, nulėmusi staigų naftos paklausos nuosmukį. Tai – tarsi įspėjimas, kad, jei bendrovės nekeis verslo krypties, jas ištiks dinozaurų likimas.
Tokiam posūkiui pritaria didžioji dalis naftos verslo veteranų. „Eni“ ir BP vadovai „The New York Times“ teigė, kad taip norima išvengti nežinomybės ir judėti kartu su besikeičiančiu pasauliu. Jie tiki, kad ateityje elektra bus pagrindinis energijos šaltinis ir jos paklausa nuolat kils.
Bendrovės žada samdyti minias inžinierių, kurie kurtų naujas, inovatyvias jėgaines, o jau turimas degalines paverstų elektros įkrovimo stotelėmis.
Tačiau tokios Amerikos bendrovės kaip „Exxon Mobil“ arba „Chevron“ švaresne kryptimi juda gerokai lėčiau. Analitikų nuomone, taip yra dėl švelnesnio valdžios spaudimo. Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino planą atverti didžiulius Arkties nacionalinio draustinio – didžiausios JAV saugomos laukinės gamtos teritorijos Aliaskoje, kurioje gyvena ir poliarinių lokių – plotus naftos paieškoms ir gavybai.
Europa žiūri į visai kitą pusę. Jau dabar didelių naftos bendrovių investicijos į švaresnę energiją pakilo iki 15 proc. viso išleidžiamo kapitalo, 50 proc. šių investicijų skiriama gamtinėms dujoms. Prognozuojama, kad iki 2030 m. bendrovių atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir vandenilio) verslo dalis kasmet augs 25 proc.
Nors kartais elektros tiekimas atrodo mažiau atsiperkantis nei naftos ir dujų gręžinių gręžimas, bendrovių vadovai mano, kad vėjo ir saulės jėgainės užtikrina patikimesnį pelną jau vien dėl to, kad pirkėjai mieliau renkasi prekes, pažymėtas žaliais lipdukais. Kiti ekspertai tikina, kad būtina dalį investicijų skirti būtent naftai ir dujoms – tai finansuos kitus energijos šaltinius ateityje.
