Rokas Lukoševičius/BNSPraėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.
Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, jog sustabdytas rusiškos elektros importas nepalieka jokių ekonominių argumentų delsti su tinklų sinchronizavimo projektu ir galėtų būti „lūžio taškas“ spartinant šį procesą.
Jis, be to, mano, jog turėtų būti nutraukta ir „Inter RAO Lietuvos“ bei Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių atsiskaitymo už tarpsisteminį disbalansą sutartis. Pasak BNS šaltinių, ją jau ruošiamasi nutraukti.
Tuo metu energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas nemano, kad sustabdytas rusiškos elektros importas galėtų lemti greitesnę sinchronizaciją, o atsiskaitymo už tarpsisteminį disbalansą sutartis nėra susijusi su „Nord Pool“ biržos sprendimu.
Elektros nepritrūks, bet gali kilti jos kaina
V. Jankauskas įsitikinęs, jog sustabdytas rusiškos elektros importas Lietuvai problemų nesukels – elektros šalyje nepritrūks, taip pat neturėtų keistis jos kaina.
„Praktiškai neturės mums didelės įtakos, nes kainas diktuoja ir nustato „Nord Pool“, skandinaviška elektra“, – BNS sakė V. Jankauskas.
Eksperto teigimu, Lietuva turi pakankamai galimybių importuoti elektrą.
„Latvijoje yra perteklinės elektros – trys didelės hidroelektrinės Dauguvos upėje. Estija visada turėjo pakankamai perteklinės elektros. Lietuvoje irgi turime pakankamai elektros generuojančių elektrinių. Paprasčiausiai jos dirbo labai nedidele galia, todėl kad visada buvo pigiau elektrą importuoti. (...) Turime puikiausias galimybes, turime dabar jungtis su visomis šalimis“, – aiškino V. Jankauskas.
„Litgrid” generalinis direktorius Rokas Masiulis praėjusį penktadienį sakė, jog trečiųjų šalių rinkos nėra susietos su Europos elektros rinka, o jų pasiūlymai neformuoja kainų Lietuvos prekybos zonoje, todėl prekybos su Rusija stabdymas neturės reikšmingo poveikio elektros kainoms Lietuvoje.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad elektros kainas Lietuvoje formuoja Švedijos ketvirtoji zona.
A. Sekmokas sutinka, kad elektros trūkumo Lietuvoje nebus, tačiau neatmetė, kad trumpuoju laikotarpiu rinkoje sumažėjus pasiūlai elektros kainos šalyje gali augti apie 10 proc.
„Iš Karaliaučiaus elektros importas galėjo siekti apie dešimt procentų viso importo. Didelės įtakos tai neturės – iki dešimties procentų bent jau trumpuoju laikotarpiu elektros kaina gali šoktelėti. Tam tikrą įtaką tai vis tiek turės, nes visada mažėjant pasiūlai kaina auga, o pasiūlai didėjant kaina mažėja – tokie yra rinkos dėsniai“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Jis mano, kad artėjant antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigai augančios kainos gali padidinti įtampą tarp vartotojų.
„Rinkos liberalizavimui tai, be abejo, labai nepalankus faktorius, ir didės įtampa, lūkesčiai, kainos vėl trikdys vartotojų pasirinkimą. Be abejo, rinkos liberalizavimas ir toks pokytis yra sunkiai suderinami“, – svarstė A. Sekmokas.
BNS skaičiavimais, „Inter RAO Lietuva“ pernai perdavė 16,5 proc. Lietuvoje suvartotos elektros. Bendrovė skelbia pernai Lietuvoje pardavusi 1,96 teravatvalandės (TWh) elektros. „Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuvoje suvartota 11,84 TWh.
„Lūžio taškas“ spartinti sinchronizaciją
Pasak A. Sekmoko, sustabdytas rusiškos elektros importas galėtų būti „lūžio taškas“ spartinant sinchronizaciją su Vakarų Europa – jis teigia nebematantis komercinių argumentų šiam procesui atidėlioti. Anot jo, nebėra ir komercinio pagrindo išlaikyti linijas su Rusija.
„Komercinio santykio nebelieka. Tada belieka vienas ar kitas geopolitinis pasirinkimas. (...) Jeigu dabar nesinchronizuoti, tai kada? Jeigu mes, kaip sako Rokas Masiulis, (...) galime per dieną sinchronizuotis su Europa, kodėl to nedaryti? Vienintelis argumentas to nedaryti būtų tas, kad tai yra geopolitinis pokytis, kurio Europos Sąjunga ir galbūt Lietuva nenori, vengia ar bijo. Viskas – kitų argumentų nėra“, – įsitikinęs A. Sekmokas.
„Kuo toliau bus atidėliojama sinchronizacija, tuo mažiau motyvų gali būti ją įgyvendinti. Nes dabar karas Ukrainoje yra pats palankiausias momentas“, – pridūrė jis.
Tuo metu V. Jankauskas nemano, kad sustabdytas rusiškos elektros importas galėtų lemti greitesnę sinchronizaciją. Jo teigimu, tam būtina antroji jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sistemų – jūrinis kabelis „Harmony Link“.
„Atsijungimas nuo linijų su Rusija ir prisijungimas prie Europos, deja, per tą vieną liniją su Lenkija („LitPol Link“ – BNS) nėra toks saugus ir patikimas. Todėl būtinai reikėjo dar bent vienos linijos, dar bent vienos jungties. (...) Tai paspartinti turbūt nelabai išeina, nes išvis dabar yra bėdos su statybomis – ir kabelių trūksta, ir medžiagų trūksta – todėl sunku tikėtis, kad anksčiau nei 2025 metais mes būsime visai pasiruošę“, – svarstė ekspertas.
Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos.
Energetikos ministras D. Kreivys anksčiau teigė, jog sinchronizaciją būtų galima pagreitinti įgyvendinus svarbiausius jos projektus, o kitus atidedant jau po faktinio susijungimo.
„Litgrid“ vadovas R. Masiulis yra sakęs, jog Lietuva sinchronizavimui techniškai yra pasiruošusi, o esant poreikiui būtų galima pradėti veikti sinchroniškai per 24 valandas. Tačiau, pasak jo, staigi sinchronizacija turėtų ekonominių pasekmių, todėl pirmiau reikia įgyvendinti būtinus projektus.
Ketinama nutraukti atsiskaitymų sutartį su „Inter RAO Lietuva“ – šaltiniai
Pagal 2014 metais pasirašytą atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartį trys Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai su „Inter RAO Lietuva“ atsiskaito už Rusijos teikiamą likutinį disbalansą. Tokia paslauga teikiama, nes Baltijos šalys vis dar veikia vadinamajame BRELL žiede, o Rusijos perdavimo tinklo operatorius užtikrina pirminį dažnio valdymą.
Sutartis galioja iki šių metų pabaigos. Tačiau, pasak BNS šaltinių, ją nuo birželio 1-osios ruošiamasi nutraukti.
Energetikos ministerijos ir „Litgrid“ teigimu, nutraukta prekyba „Inter RAO“ elektra poveikio Baltijos šalių balansavimo rinkai neturi.
Pasak „Inter RAO Lietuvos“, tai neturi įtakos ir pačiai atsiskaitymo už tarpsisteminį disbalansą sutarčiai.
Energetikos ekspertas V. Jankauskas sutinka, kad nutrauktas rusiškos elektros importas nėra susijęs su šia sutartimi. Jo teigimu, net ir nutraukus komercinius elektros srautus tarp Baltijos šalių ir Rusijos išlieka techniniai srautai, todėl vis dar dirbant bendroje sistemoje tam tikri susitarimai turi būti.
„Kai mes kalbame apie tai, kad Baltijos šalys nepirks elektros iš Rusijos, tai mes kalbame apie komercinius srautus. Tačiau techniniai srautai išlieka. Vis tiek mūsų sistemos yra susijungusios ir mes nesustabdysime elektronų kur nors prie Tauragės ar Visagino (...) Kol mes liekame Rusijos sistemoje, ta sistema turi būti atvira, nes joje gali kilti įvairių problemų ir tos šalys, kurios dalyvauja šitame darbe, turi prisidėti prie to, kad sistema išlaikytų pastovumą“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Tuo metu buvęs energetikos ministras A. Sekmokas teigia nebematantis pagrindo bendrai balansavimo rinkai bei tokios sutarties tęsimui.
„Jeigu importo nėra, man kyla klausimas, kas turėtų būti balansuojama“, – sako A. Sekmokas.
„Elektros linijos tarp šalių iš esmės reikalingos komercijai arba tai yra priklausymas vienai ar kitai energetinei sistemai. (...) Jeigu mes tokio tikslo nebeturime (priklausyti posovietinei energetikos sistemai – BNS), apie kokius balansus tada reikėtų kalbėti“, – pridūrė jis.
„Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros importas, o Lietuvos poreikis užtikrinamas vietine gamyba bei importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.
„Nord Pool“ birža prekybą įmonės elektra teigė sustabdžiusi iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir „Inter RAO“ grupės įmonių.
51 proc.„Inter RAO Lietuvos“ akcijų priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.
Varšuvos vertybinių popierių birža kovą dėl galimų sąsajų su Rusijos oligarchais sustabdė prekybą įmonės akcijomis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) kovo viduryje pranešė, jog „Inter RAO Lietuva“ yra apribota galimybė atlikti bankų operacijas, tačiau pati įmonė teigė, kad jos veikla nėra sutrikdyta.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
