Daugelį būstų lietuviai iki šiol perka iš nuosavų lėšų. Prie to dar labiau prisidėjo per karantiną sukauptos santaupos.
Nors pernai visą pasaulį sukausčiusi pandemija ir vienas po kito įvesti karantinai daugelį privertė laužyti galvą dėl ateities, Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka krizės išvengė. Pradžioje šiek tiek pristoję būstų pardavimai jau 2020 m. trečią ketvirtį grįžo į senąsias vėžes, o pastaruoju metu matomas ir aiškus kilimas ypač naujų būstų segmente.
Nenuostabu – karantino ribojimai skaudžiai palietė tik dalį Lietuvos gyventojų ir verslo, o valstybė padalijo paramos. Tad likusi dalis, ir toliau saugiai dirbusi iš namų, susivokė turinti kur kas mažiau išlaidų ir dėl to galinti daugiau sutaupyti. Ir, kaip bene kiekvienas lietuvis pasakys, geriausia kojinė pinigams saugoti yra būtent NT.
„Inreal“ grupės analizės duomenimis, 2020 m. trečią ketvirtį paskolų apimtis padidėjo iki 110–130 mln. eurų per mėnesį, o metų pabaigoje, sušvelninus ir finansavimo sąlygas, siekė 140–150 mln. eurų. „Šuolis atrodo įspūdingai, ypač palyginti su antru metų ketvirčiu ir turint omenyje, kad pandemija dar neįveikta“, – teigiama ataskaitoje.