Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 28 d.


VILNIAUS KOGENERACINĖ JĖGAINĖ
J. Neverovičius: Vilniui ketinant deginti biokurą urėdija turi didinti jo pasiūlą
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
Jaroslavas Neverovičius.

Lietuvoje būtina didinti biokuro pasiūlą, kad pradėjus veikli energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) jo nepritrūktų visoje šalyje, sako prezidento patarėjas.

„Atsiradus rinkoje tokiam dideliam žaidėjui, kaip biokuro jėgainė Vilniuje, kuri susiurbs tam tikra prasme labai daug biokuro, – koks tas bus efektas, sunku pasakyti“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Jo teigimu, Valstybinė miškų urėdija, valdanti didžiausius išteklius Lietuvoje, turės didinti biokuro pasiūlą.

„Vienintelis būdas – biokuro pasiūlos didinimas. Turi atsirasti daugiau žaidėjų, šiuo atveju urėdija yra valstybės įmonė, kuri valdo didžiausią resursą – pusę Lietuvos miškų ir turi potencialą tą riziką valdyti. Kiek mums yra žinoma, ji tą aktyviai daro, ruošiasi tam“, – sakė J. Neverovičius.

Aplinkos ministerija prieš 2022-2023 metų šildymo sezoną įpareigojo miškų urėdijas biokuro gamybai skirti 20 proc. malkinės medienos ir ją tiesiogiai parduoti aukcionuose šilumos gamintojams.

„Gal ir gerai, kad apie tai galvoja Aplinkos ministerija, urėdija ir bandoma pasiruošti tam metui, kai Vilniaus biokuro jėgainė pradės veikti ir to šoko kitiems miestams, kurie taip pat priklauso nuo biokuro, nebūtų tokio didelio“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Anot jo, projektuojant VKJ nebuvo numatyta, kad nutrūks biokuro tiekimas iš Baltarusijos.

„Kai buvo daromi tam tikri skaičiavimai dėl ekonomijos šitų projektų, nežinojome, kad neteksime biokuro tiekimo iš Baltarusijos, o dabar teks pasikliauti savo resursais, jų nėra tiek ir daug, ypač turint omenyje tai, kad daug įmonių nustojo veikti“, – sakė J. Neverovičius.

Pirmąją šilumą VKJ biokuro bloke numatoma pagaminti pirmąjį šių metų ketvirtį, komercinę veiklą jis turėtų pradėti birželį–liepą, o visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną.

Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektros galia sieks kiek daugiau kaip 90 megavatų (MW), o šilumos – apie 230 MW.

2023 01 03 12:26
Spausdinti