Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


ENERGETIKA
Kaip pramonės įmonės taupo energetikos išteklius ir išlaidas jiems?
BNS
Unsplash

Šiemet itin smarkiai pabrangus energetikos ištekliams, BNS paklausė didžiausių dujų ir elektros vartotojų šalies pramonėje – chemijos, maisto, gėrimų ir tabako pramonės įmonių, kaip jos rengiasi taupyti arba jau taupo šiuos išteklius bei išlaidas jiems.

Chemikalų ir chemijos produktų gamyboje pernai suvartota 41,7 proc., o maisto produktų, gėrimų ir tabako įmonėse – 29,7 proc. visos šalies pramonės suvartotų gamtinių dujų. Taip pat jos suvartojo atitinkamai 21 ir 22 proc. visos pramonės suvartotos elektros.

Atsižvelgiant į įmonės dydį bei veiklą, į apklausą įtraukta ir vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla „Orlen Lietuva“, nors Statistikos departamento ekonominių veiklos rūšių skirstymą chemijos pramonei ji nepriskiriama.

Atsakymų BNS nepateikė didžiausia gamtinių dujų vartotoja šalyje, Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“.

„Orlen Lietuva“ atstovė Kristina Gendvilė: „Orlen Lietuva“ per metus sunaudoja apie 650 GWh elektros energijos. Elektros kaštų dedamoji bendrovės veikloje yra labai ženkli ir šių kaštų padidėjimas turi įtakos jos finansiniams rezultatams.

Dėl naftos perdirbimo procesuose naudojamų technologijų specifikos sudėtinga mažinti elektros poreikį. Atsižvelgiant į tai, bendrovė sieks išnaudoti savo elektros gamybos pajėgumus ir kuo didesnę jos dalį pasigaminti šiluminėje elektrinėje.

Kalbant apie gamtinių dujų naudojimą, jų kainos augimas bendrovės veiklos nepaveiks, nes dujos nėra pagrindinis kuras ar žaliava. „Orlen Lietuva“ dujas pradėjo naudoti nuo 2018 metų, todėl turime patirties ir praktikos darbui be jų ir atskiro pasiruošimo nereikia. Dabartinis dujų suvartojimo lygis bendrovėje, atsižvelgiant į technines galimybes ir rinkos (gamtinių dujų ir kitų susijusių kuro rūšių) kainas, yra optimizuojamas. Kaštai, pakilus gamtinių dujų kainai, minimalūs.

„Lifosos“ gamybos techninio aptarnavimo direktorius Evaldas Šerelis: Įprastu režimu dirbanti „Lifosa“ per metus sunaudoja apie 72 tūkst. MWh gamtinių dujų. Šiemet jų suvartojome gerokai mažiau – per septynis mėnesius jų suvartota dukart mažiau nei pernai tuo pat laiku. Tačiau „Lifosa“ tik šią savaitę atnaujino veiklą po bemaž keturių mėnesių pertraukos, tad lyginti šių ir praėjusių metų dujų suvartojimo rodiklių nereikėtų.

Pernai „Lifosa“ suvartojo kiek daugiau negu 214 GWh elektros, savo elektrinėje pasigaminome 193 GWh – tiek, kiek ir 2020 metais. Didžiąją dalį elektros įmonė pasigamina pati, daugiausiai naudodama gamyboje susidarančią atliekinę šilumą. 2007 metais „Lifosoje“ įdiegus sistemą HRS (Heat Recovery System), panaudojant atliekinius šilumos šaltinius, pagaminama apie 250 mln. kWh elektros, iš kurių apie 50 mln. tiekiama į šalies tinklą. Įmonėje įrengta ir 1 MW galios saulės jėgainė.

Vis dėlto dalį elektros „Lifosa“ įsigyja – pernai įmonės reikmėms buvo įsigyta kiek per 36 GWh.

„Neo Group“ valdybos pirmininkas Paulius Ambrazaitis: Vidutiniškai per metus suvartojame apie 343 GWh šiluminės energijos (45 proc. – dujos ir 55 proc. – biokuras), ir apie 95 GWh elektros – dalis pagaminama saulės jėgainėje, o visa likusi suvartojama elektra – žalioji. Nuo 2009 metų elektros suvartojimą vienai tonai produkcijos pavyko sumažinti net 30 proc. Dabar bendrovė maksimaliai efektyviai vartoja energetinius resursus, todėl mažinti jų vartojimo nemažinant gamybos praktiškai nėra įmanoma.

Šiuo metu vyksta antros saulės jėgainės įrengimo derinimo darbai, elektros gamyba joje prasidės jau 2023 metais, planuojame vystyti antros biokuro katilinės statybos projektą, kurį įgyvendinus dujų vartojimą pavyktų sumažinti iki minimumo. Šiems metams taip pat esame užfiksavę energetinių resursų kainas – tai mums leidžia valdyti kainų svyravimo rizikas. Taip pat žvalgomės į kogeneracines galimybes, tačiau tai – tik labai pradinė stadija.

„Orion Global PET“ technikos direktorius Arūnas Jonuška: Nepaisant to, kad esame patenkinti pasiektu energetinio efektyvumo našumu, dėl itin ženkliai išaugusių naftos, dujų ir elektros kainų šių metų trečiąjį ketvirtį gamykla dirba sumažintu našumu.

Šiemet baigus įgyvendinti trečią saulės jėgainės projektą savo reikmėms pasigaminamos elektros pajėgumai išaugs iki 2 MWh. Investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius ketiname ir toliau. Gamyklos metinis suvartojimas yra apie 40 mln. kWh elektros ir apie 13 mln. kub. metrų gamtinių dujų.

Kiekvienais metais įvairiose gamyklos veiklos srityse savo lėšomis įgyvendiname kaštų mažinimo projektus, tikimės, kad ilgainiui valstybės parama bus plečiama ir mes įgyvendinsime ir naujų projektų, leisiančių dirbti efektyviau.

„Mantinga Group“ valdybos narys ir finansų direktorius Martynas Mykolaitis: Naudojame nemažai elektros energijos bei dujų, todėl pajutome ryškų šių išteklių kainų augimą. Per 2022 metų pirmąjį pusmetį vidutinė dujų kaina augo beveik penkis kartus, o elektros – du kartus. Išaugusioms sąnaudoms įtakos turėjo ir 15 proc. padidėjusios gamybos apimtys.

Dalį pastatų šildymui ir karštam vandeniui reikalingos energijos surenkame iš EKO blokų, pastatuose bei gamyklose beveik visos lempos yra LED, naudojančios mažiau elektros energijos. Nuo 2015 metų gamybai naudojame 100 proc. iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.

Ieškome papildomų būdų taupyti energiją. Vertiname galimybę įsidiegti specialią įrangą, kuri leistų realiu laiku analizuoti elektros naudojimo duomenis, dar labiau efektyvinti vartojimą – tai papildomai leistų sutaupyti dar iki 10 proc. elektros.

„Biovela-Utenos mėsa“ generalinis direktorius Žilvinas Lenktaitis: Nuo 2018 metų vienam kilogramui produkcijos pagaminti įmonėje mes suvartojame 31 proc. mažiau energetinių išteklių. Tai lėmė atsinaujinančios energijos vartojimas, pakartotinio šilumos panaudojimo, energijos taupymo sprendimai.

Ant įmonės gamybinių patalpų stogų įrengta galingiausia Lietuvoje savo reikmėms skirta 3,45 MWh saulės elektrinė, kuri pagamina 23 proc. įmonės sunaudojamos elektros. Įmonės gamyboje išsiskirianti šiluma panaudojama pakartotinai.

47 proc. gamybai reikalingos šilumos gauname iš dujų. Dujų suvartojimas, palyginti su 2018 metais, sumažintas 64 proc., o dujų kiekis, tenkantis pagaminti vienam produkcijos kilogramui, sumažėjo 77 proc. Visose patalpose įrengtas energiją tausojantis LED apšvietimas su jutikliais, reaguojančiais į judesį.

Tarp svarstomų projektų yra biodujų gamyba iš įmonėje susidarančių atliekų, biokuro katilinė šilumos gamybai iš atsinaujinančių energetinių išteklių, nutolusių saulės ir vėjo elektrinių vystymas.

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas: 2021 metų sausį už dujas sumokėjome apie 34 tūkst. eurų, tuo metu šiemet sausį – 200 tūkst. eurų. Sąskaitų už elektrą sumos tiek nesiskiria, nes „Krekenavos agrofirma“ investavo į dvi saulės elektrines, o likusią elektros dalį, turėdama vienuolikos metų trukmės kontraktą, perka iš vėjo jėgainių. Jei nebūtume suvaldę šios rizikos, elektros kainos dabar būtų „kosminės“, o sąskaitų skirtumai didesni.

Rugpjūčio 4 dieną įmonė pradėjo energijos gamybą savo biodujų jėgainėje, joje planuojame pasigaminti daugiau nei pusę įmonei reikalingų dujų. Ne šildymo sezono metu biodujų jėgainė mus pilnai aprūpins dujomis ir tik keturis–šešis žiemos mėnesius reikės pirkti trūkstamą jų dalį. Manome, kad išaugusių kainų rizika bus pakankamai gerai suvaldyta.

Smulkesni dalykai jau buvo įdiegti anksčiau: visur įvestas LED apšvietimas, optimizuotas elektros vartojimas – jeigu anksčiau šviesdavo keturios lemputės, galbūt dabar užtenka ir vienos. Taip pat turime smulkesnių projektų – dalį buitinių patalpų šildymo, kuriam anksčiau naudojome dujas, šaltuoju laikotarpiu dengsime elektra.

„MV Group Production“ vadovas Algirdas Čiburys: Vidutinis metinis keturių „MV Group Production“ gamyklų elektros suvartojimas yra apie 7,76 mln. kWh, dujų – apie 32 tūkst. MWh.

Palyginti dujų ir elektros sąnaudas, elektra sudaro daug reikšmingesnę dalį, todėl prioritetas skiriamas investicijoms į alternatyvius elektros šaltinius bei energetinį efektyvumą. Siekdami mažinti dujų suvartojimą, dabar vystome keletą tam skirtų projektų.

Dujų klausimas neturėtų būti paliktas spręsti vien tik įmonėms. Svarbus ir valstybės vaidmuo, nes apsirūpinimo dujomis ir jų kainų klausimai iš esmės gali būti išspręsti tik valstybės lygiu.

„Švyturio-Utenos alaus“ daryklos Utenoje vadovas Artūras Bernatavičius: Įmonė vieną svarbiausių investicijų į atsinaujinančius elektros išteklius padarė dar 2018 metais, ant Utenos daryklos stogo įsirengus saulės elektrinę. Jėgainės galingumas 1 MW, ji tenkina maždaug iki 14 proc. gamyklos poreikių.

Įmonė visiškai nenaudoja dujų, o energiją gauna dalį elektros pasigamindama savo saulės jėgainėje bei kitą dalį įsigydama iš žaliosios energijos tiekėjų. Kita darykloje naudojama energijos rūšis – garas, kuris gaminamas biokurą naudojančioje katilinėje.

Visas daryklos apšvietimas pakeistas LED apšvietimu, kuris per metus leidžia sutaupyti apie 400 MWh elektros. Utenos darykloje įgyvendintas karštų paviršių (virimo katilų, vamzdžių ir kt.) izoliavimas, padedantis sutaupyti 770 MWh per metus.

Darykloje įrengta ir energijos atgavimo sistema, kuri garo energijos suvartojimą virimo skyriuje sumažina iki 33 proc. arba 3,4 tūkst. MWh per metus. Pakeisti seni varikliai į šiuolaikiškus aukštesnės efektyvumo klasės per metus padeda sutaupyti 180 MWh elektros.

Įmonė darykloje ir partnerių prekybos įmonėse atnaujino šaldytuvus. Jie pakeisti į naujos kartos šaldymo įrenginius, kurie nenaudoja aplinkai žalingų dujų, o jų energijos suvartojimas 5 kartus mažesnis nei tradicinių šaldytuvų.

„Philip Morris Lietuva“ direktorius Bruno Romeu: Mažinti energijos vartojimą padeda atnaujinta gamybos įranga ir įdiegti nauji šilumos sprendimai, padėję sutaupyti energijos, atgauti šilumą iš tabako paruošimo proceso ir panaudoti ją karšto vandens bei šildymo reikmėms.

Ventiliacijos įrenginiai buvo pakeisti į naujos kartos taupesnius prietaisus, apšvietimas – į mažiau energijos naudojantį LED apšvietimą. Ventiliacijos įrenginių šaldymas ir drėkinimas patikėtas kontroliuoti dirbtiniam intelektui, kuris optimizuoja įrenginio darbą bei sunaudojamus išteklius.

Gamykloje įdiegtas biomasės katilas, nuo 2015 metų pradėta naudoti žalioji energija iš vėjo ir vandens. Kasmet keliame tikslą mažinti bendrą energijos vartojimą 7 proc. Planuojame, kad šiemet suvartosime 4 proc. mažiau elektros, 24 proc. mažiau dujų ir 4 proc. mažiau biokuro.

Šiais metais ypatingą dėmesį skirsime įrangos veikimui tik tada, kai ji reikalinga. Šiuo principu buvo peržiūrėti ventiliacinės įrangos, suspausto oro, katilinės veikimo principai ir jų atjungimas nesant poreikiui. Taip pat esame pradėję pastatų energinės klasės gerinimo projektą – atnaujiname stogų ir sienų izoliaciją.

2022 08 16 09:39
Spausdinti