ScanpixVokietijos bandymas vienašališkai sumažinti savo vartotojams ir pramonei energetikos kainas sukėlė didžiulį pasipiktinimą tiek Briuselyje, tiek kitose ES šalių sostinėse.
Vokietija ir taip iš dalies laikoma kalta dėl dabartinių milžiniškų energijos išteklių kainų Europoje, nes buvo visiškai atsisėdusi ant rusiškų dujų adatos, o prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje ir Maskvai pradėjus energetinį karą su Vakarais, atsidūrė desperatiškoje padėtyje ir ėmė supirkinėti dujas nepaisydama kainų. Dabar Berlynas pateikė naują siurprizą savo partneriams ES.
Pranešta, kad Vokietija vienašališkai nustatys dujų kainos lubas savo vartotojams ir pramonei, o tam skirs net 200 mlrd. eurų. Tai sukėlė audrą Briuselyje ir kitose ES šalyse.
Mat, visų pirma, tai apsunkina kitų šalių, kurios negali skirti tiek pinigų skirtumui tarp dujų lubų ir dujų rinkos kainos padengti, padėtį. Kartu tai turėtų pakelti dujų kainą Europai, nes Vokietija vis tiek sumokės. Be to, tai didina Vokietijos pramonės konkurencinį pranašumą ir iškraipo bendrą ES rinką, nes vokiečiai galės naudoti pigesnius energijos išteklius ir taip sumažinti gamybos kaštus, kai kitose šalyse kai kurios pramonės įmonės dėl didelių elektros ir dujų kainų stabdo veiklą.
Vokietija parodė didelį vidurinį pirštą likusiai Europai.
Remiantis net dviejų komisarų Thierry Bretono ir Paolo Gentiloni bendru kreipimusi, „kaip niekada svarbu, kad nesuskaldytume vidaus rinkos, nesudarytume sąlygų lenktyniauti dėl subsidijų ir nesuabejotume solidarumo ir vienybės principais, kuriais grindžiamas mūsų Europos projektas“.
Galiausiai, Berlynas buvo apkaltintas dviveidišku elgesiu. Mat jau mėnesį vyksta diskusijos dėl to, kad būtų įvestos kainos lubos visoms ES perkamoms dujoms ir taip būtų sumažintos elektros kainos vartotojams, nes jos tiek naudojamos elektros gamybai, tiek elektros kaina labai smarkiai priklauso nuo dujų kainų. Tokį pasiūlymą aktyviai palaiko Lietuva ir dar daugiau nei 15 šalių narių, tačiau šį sprendimą kritikuoja tiek ekspertai, tiek Europos Komisija. O svarbiausia, kodėl šis pasiūlymas vis dar strigęs – ES sunkiasvorė Vokietija, kuri tam nepritarė.
„Vokietija parodė didelį vidurinį pirštą likusiai Europai, – Politico.eu antradienį citavo vieną ES pareigūną. – Tai tikrai pakėlė temperatūrą tarp kitų šalių.“
Pirmadienį per tradicinę vidurdienio spaudos konferenciją Europos Komisija sulaukė daug piktų klausimų dėl Vokietijos veiksmų. Kaip klausė vienas žurnalistas iš Austrijos, „didžioji ES ekonomika įmeta 200 mlrd. eurų, kad subsidijuotų dujų vartojimą, o kitos šalys – ne, ir tai atitinka taisykles? Čia dėl to, kad ta šalis Vokietija?“
„Mes palaikome kontaktą su Vokietija, kaip ir su kitomis valstybėmis narėmis“, – teigė Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta ir bandė tradiciškai išsisukti iš konkrečių atsakymų cituodama Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžius, kad „Europai reikia bendrų sprendimų“ dėl energetinės krizės.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris pirmadienį bandė pasiteisinti, kad 200 mlrd. eurų pagalba yra paskirstyta keleriems metams ir nebus visiškai panaudota, jei jos neprireiks: „Mes parodome V. Putinui, kad naudojame savo ekonominę galią, kad apsisaugotume.“
Tai ES kanibalizmo pradžia. Briuselis turi ką nors daryti, nes tai sugriaus Europos vienybę.
Tai, regis, nelabai įtikino kitas ES valstybes. Vokietija kritikos sulaukė iš Italijos, Prancūzijos bei kitų šalių narių. Puikią progą pasisakyti rado ir euroskeptiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Tai ES kanibalizmo pradžia. Briuselis turi ką nors daryti, nes tai sugriaus Europos vienybę“, – teigė jis, kurio politika dažniausiai sukuria iššūkius ES vienybei.
Neabejojama, kad energetikos krizė bus viena iš neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo Prahoje pagrindinių temų. Ten taip pat tikimasi diskusijų dėl kainų lubų visoms į ES importuojamoms dujoms. Lietuvos požiūriu, būtent tai galėtų greitai ir ženkliai sumažinti elektros kainas eiliniams vartotojams ir verslui, o skirtumą tarp nustatytų dujų kainų lubų ir rinkos kainos turėtų padengti ES.
