UnsplashKaras tarp Irano remiamo „Hamas“ ir Izraelio jau lyginamas su Jom Kipuro karu prieš 50 metų, sukėlusiu pirmąją naftos krizę pasaulyje.
1973 m. OPEC narėms kartu su Egiptu ir Sirija pareiškus, kad jos netieks naftos valstybėms, palaikančioms Izraelį šiame konflikte, naftos kaina išaugo 4 kartus. Tai JAV ir Vakarų Europos valstybėse sukėlė didelę infliaciją ir iki tol neregėtą energetikos krizę.
Ar dabar gali pasikartoti juodžiausias scenarijus, panašus į tą, kuris sukrėtė pasaulio ekonomiką praėjusiame amžiuje, klausėme tarptautinio energetikos eksperto, prof. Vidmanto Jankausko.
– Ar galėtume lyginti šių dienų įvykius su krize, kurią sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose XX a. aštuntąjį dešimtmetį? O gal šio meto aplinkybės, turint omenyje didesnę globalizaciją, karą Ukrainoje ir galimus naujus konflikto tiesioginius ir netiesioginius dalyvius, yra dar pavojingesnės?
– Taip, šeštadienio „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį daug kam priminė Jom Kipuro karą, vykusį lygiai prieš 50 metų. Tada Izraelį užpuolė Arabų šalių koalicija, vadovaujama Egipto ir Sirijos. Dabar gi Izraelį puolė „Hamas“ organizacija, valdanti tik menką Gazos Ruožą su mažiau nei trimis milijonais gyventojų.
Taigi, manau, kad dabartinis karas (o Izraelis jau pavadino tai ne konfliktu, o karu) labiau lokalinis ir nesulauks kitų arabų šalių paramos, nors „Hamas“ labai to tikėjosi.
Izraelis yra normalizavęs santykius su daugeliu arabų valstybių, visų pirma su Egiptu, taip pat su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Omanu, Kataru, o dabar jau derėjosi ir su Saudo Arabija.
Lieka dar didžiausias Izraelio priešas – Iranas, kuris remia tiek „Hamas“, tiek Libane veikiančią „Hezbollah“. Jei į karą įsitrauktų Iranas arba Izraelis pirmasis jam smogtų prevencinį smūgį, padėtis gali pablogėti, nors nemanau, kad būtų blogiau nei prieš 50 metų.
– Ar naftos kainos pasaulyje dėl karo Izraelyje gali pakilti panašiai kaip 1973 m.?
– Naftos kainos, prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui, pakilo 3–4 proc. ir stabilizavosi. Nemanau, kad jos gali paaugti 3 ar 4 kartus, kaip kad pašoko po Jom Kipuro karo. Tada buvo visai kita situacija: arabų šalys buvo vieningai sutarusios nubausti Izraelį ir jo rėmėjus, taigi, sumažino naftos gavybą ir taikė naftos tiekimo embargą. Dabar nepanašu, kad arabų šalys galėtų tai pakartoti.
Tiesa, OPEC sumažinus naftos gavybą, naftos kainos jau paaugo ir gali dar padidėti. Jei vis dėlto į konfliktą įsitrauktų Iranas ir imtų blokuoti Ormuzo sąsiaurį, kuriuo pervežama daug naftos, naftos kainos gali padidėti. Tačiau padidėtų gal 20 proc. ar 30 proc., tikrai ne kartais.
– Kaip staiga iki rekordinių aukštumų išaugusios naftos kainos paveiktų energetikos sektorių, infliacijos procesus pasaulyje ir Lietuvoje?
– Tiek Lietuvos, tiek Europos ekonomika išgyvena sunkius laikus, o pabrangusi nafta vėl didintų infliaciją, kurią Europos centrinis bankas stengiasi suvaldyti.
Laimei, nafta ir jos produktai nebevaidina tokio vaidmens energetikos sektoriuje kaip prieš 50 metų: tada nemaža dalis elektros buvo pagaminama kūrenant mazutą. O Lietuvoje mazutas buvo naudojamas ir elektrai gaminti, ir šildymui. Dabar naftos beveik nebeliko energetikos ir pramonės srityje, pagrindinis vartotojas – transportas. Todėl naftos kainų augimas neatsilieptų taip labai infliacijos augimui.
– Kokia tikimybė, kad smarkiai pabrangs automobilių degalai? Kokia naftos kaina jau darytų reikšmingą įtaką degalų kainoms?
– Mes jau turėjome prieš dešimtmetį labai aukštas naftos kainas, kurios siekė net 150 JAV dolerių už barelį. Daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį kainos buvo net ilgiau nei trejus metus (čia tų metų kainomis, o perskaičiavus pagal infliaciją būtų dar gerokai daugiau), ir nenustojome važinėti, nors mūsų pajamos buvo perpus mažesnės nei dabar.
– Kurioms valstybėms šis konfliktas ir jo tolesnis eskalavimasis būtų naudingas ekonomiškai? Gal ir politiškai?
– Suprantama, kad labiausiai buvo suinteresuotas Iranas, kuriam nepatiko, kad Izraelis gerina santykius su kaimynais. Pavyzdžiui, buvo numatytas povandeninis dujotiekis iš Izraelio per Egiptą, galintis tiekti dujas į Europą. Karas, deja, privers atidėti šį ir kitus planus.
