Erikas Ovčarenko/BNS„Klaipėdos nafta“ (KN) ilgalaikėje strategijoje planuoja plėsti veiklą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje, žengti į naujų energijos šaltinių krovos ir saugojimo rinką. Iki 2030 m. KN per ateinančius 6,5 metų planuoja investuoti 300 mln. eurų, o akcininkams nuo 2026 m. kasmet išmokėti 5 mln. eurų dividendų.
KN trečiadienį per „Nasdaq“ biržą pranešė apie patvirtintą 2023–2050 m. veiklos strategiją. Joje keliami tikslai didinti biodegalų krovą, įžengti į chemijos produktų saugojimo ir krovos rinką.
„Trys mūsų veiklos blokai: užtikrintas lėšų srautas iš dabartinių verslų, savalaikės investicijos į pereinamosios energijos infrastruktūrą (...) ir reikšmingos investicijos į naujosios energijos infrastruktūrą“, – trečiadienį internetiniame seminare akcininkams ir investuotojams sakė KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
Įmonė iki 2030 m. ketina didinti esamų veiklų pelningumą – kad turėtų pakankamai lėšų investicijoms į žaliosios energijos veiklas. 2031–2040 m. KN plėtos SGD verslą, 2041–2050 m. – investuos į naujas energijos rūšis, pavyzdžiui, vandenilį, sintetinį kurą, CO2 surinkimą ir t. t.
KN iki 2030 m. ketina spręsti, ar plėsti Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumus bei svarstys tolesnę SGD paskirstymo stoties veiklos strategiją. SGD veiklą ketinama vystyti augančiose rinkose.
Pajamas iš SGD veiklos KN planuoja padidinti iki 88 mln. eurų 2030 m. 2031–2040 m. vidutiniškai ketinama uždirbti 89 mln. eurų kasmet, 2041–2050 m. – po 51 mln. eurų. Pernai šios pajamos siekė 50 mln. eurų.
Bendrovė palaipsniui siekia plėtoti verslą naujų energijos rūšių rinkose – žengti į vandenilio nešiklių krovos ir saugojimo rinką, sukurti CO2 saugojimo ir krovos verslą.
„Įsipareigojame pirmiausia investuoti į pilotinius naujos energijos projektus ir vėliau paversti tuos projektus verslu“, – teigė D. Šilenskis.
Anot KN vadovo, bendrovė svarstys investuoti į vandenilio, žaliojo amoniako, žaliojo metanolio, sintetinių SGD ir kt. projektus. Dar bus kuriamas bandomasis skystųjų baterijų projektas.
Iš šių veiklų 2030 m. planuojama uždirbti 6 mln. eurų, 2031–2040 m. – 39 mln. eurų kasmet, dar po dešimtmečio – vidutiniškai po 78 mln. eurų.
Siekiama, kad vidutinės KN įmonių grupės pajamos 2041–2050 m. laikotarpiu būtų 172 mln. eurų ir, lyginant su 2022 m., iki 2050 m. augtų 122 proc.
Vidutinė siektina KN įmonių grupės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) 2041–2050 m. laikotarpiu yra 85 mln. eurų ir 2050 m. būtų 172 procentais didesnė lyginant su 2022 metais. Atitinkamai KN grupės EBITDA marža augtų nuo 45 proc. 2022 m. iki 55 proc. 2050 metais.
Iki 2030 m. KN planuoja iš viso investuoti apie 300 mln. eurų. Virš 45 proc. šių kapitalo investicijų bus skirtos sukurti naujų energijos rūšių krovos ir saugojimo infrastruktūrai ir kompetencijoms, didinti visų vykdomų veiklų tvarumui ir mažinti emisijoms.
Apie 30 proc. finansavimo bus siekiama pritraukti iš Europos Sąjungos fondų, valstybės biudžeto.
Įmonė taip pat iki 2030 m. planuoja mažinti emisijas apie 30 proc., 70 proc. – iki 2040 m., o 2050 m. tapti visiškai neutrali klimatui.
Didins išmokamus dividendus
Nuo 2026 m. KN siekia išmokėti mažiausiai 5 mln. eurų dividendų kasmet, orientuojantis į apie 5 proc. dividendų pajamingumą.
Pasak KN finansų direktoriaus Mindaugo Kvekšo, nuo 2030 m. metinis dividendų fondas galėtų augti iki 12 mln. eurų.
„Trumpuoju laikotarpiu, įmonei pereinant prie naujos energijos verslo modelio, sieksime stabiliai kasmet išmokėti 5 mln. eurų dividendų, pradedant 2026 metais. Todėl numatoma 5 proc. dividendų grąža atsižvelgiant į dabartinę akcijos kainą. Vidutiniu laikotarpiu, po 2030 m., planuojama, kad dividendai išaugs reikšmingai, bent iki 12 mln. eurų kasmet“, – kalbėjo M. Kvekšas.
Prognozuojama, kad 2031–2050 m. laikotarpiu iš viso bus išmokėta mažiausiai 240 mln. eurų dividendų.
